Our users
Nickname: formatas
Country:
Last action: 01-27 18:29
All users: 513
Online
Registered users: 0
Visitors: 11
|
2015-06-23 Sandorių statistika sklaido nuostatą, kad vasara – atostogų NT rinkoje metas (MatasM)
Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu. Visgi nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, jog pastarųjų penkių metų namų ir butų pirkimo-pardavimo sandorių statistika paneigia daugelio įsitikinimą, kad vasara – prastas sezonas NT pirkimui ir pardavimui.
1
|
|
2015-06-05 SEB: šių metų pradžioje vilniečių galimybės įsigyti nuosavą būstą šiek tiek sumenko (MatasM)
Pirmą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 40,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai 0,2 kv. m mažiau negu 2014 metų pabaigoje, bet 1 kv. m daugiau negu prieš metus. Tuo tarpu latviai dabar gali įpirkti dešimčia kvadratinių metrų erdvesnį būstą negu lietuviai, o nuo estų skiriamės nedaug – jų galimybės leidžia įsigyti 43,2 kv. m. būstą.
0
|
|
2015-05-30 SEB banko analitikų makrokomentaras: „Pirmojo ketvirčio BVP – nepuoselėkime per didelių lūkesčių“ (MatasM)
Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto stebėtojo akimis, šis rezultatas yra gana kuklus. Kita vertus, nepamirškime, kad daugelis Europos Sąjungos valstybių panašų plėtros tempą laikytų didžiuliu pasiekimu, o jų akcijų rinkos paskelbus tokias makroekonomines naujienas „sužaliuotų“.
0
|
|
2015-05-26 SEB banko analitikų makrokomentaras: „Augantys atlyginimai nepaveja kaimyninių šalių“ (MatasM)
Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc. Atlyginimų kilimas sutampa su gerėjančia Lietuvos darbo rinkos būkle, nes didėjant darbo jėgos paklausa, kyla ir jos kaina. Antai pirmąjį 2015 m. ketvirtį nedarbo lygis sudarė 10 proc. ir, priešingai negu būdinga žiemos sezonui, sumažėjo palyginti su ketvirtuoju 2014 m. ketvirčiu.
0
|
|
2015-05-07 Šalies sostinėje balandį fiksuojami jau didesni butų kainų pokyčiai (MatasM)
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,0% (kovą metinis augimas siekė 1,6%).
0
|
|
2015-04-30 Lietuvos ekonomika auga lėčiausiai nuo 2010 m. (MatasM)
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, šalies BVP (palyginamosios kainomis) teaugo 1,5 proc. Kad pirmasis ketvirtis nebus stiprus, prognozavome jau praėjusių metų pabaigoje. Daugelis lokomotyvų, tempusių Lietuvos ūkį pastaraisiais metais, išsikvėpė, ar susiduria su rimtais išoriniais iššūkiais, o naujiems įsibėgėti prireiks laiko. Taipogi nepalankiai šiemet veikia didelė sėkmingos pernai metų pradžios palyginamoji bazė.
0
|
|
2015-04-24 SEB banko analitikų makrokomentaras: „Lietuva: surinkimo fabrikas ar paslaugų laboratorija?“ (MatasM)
Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies pragyvenimo lygiui, atitinkamai keičiasi ir ūkio struktūra. Visiems žinoma, kad išsivysčiusios šalys pasižymi vyraujančiu paslaugų sektoriumi ir menka žemės ūkio dalimi. Ir atvirkščiai – neturtingoms šalims būdingesnis išplėtotas žemės ūkis ar žaliavų gavyba, žemesnės pridėtinės vertės produktų pramoninė gamyba. Kitaip tariant, kuo turtingesnė šalis, tuo aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai joje funkcionuoja.
1
|
|
2015-04-22 Pirmojo ketvirčio rezultatai būsto rinkoje atitiko prognozes (MatasM)
Nepaisant 2015 metais smukusio bendro būsto rinkos aktyvumo Lietuvoje, dabartiniai rodikliai ir pagrindiniai teigiami bei neigiami veiksniai, lemiantys tolimesnę šio sektoriaus plėtrą, atsveria vienas kitą ir sudaro prielaidas tolimesniam tvariam šio sektoriaus gyvavimui. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 21% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 31% mažiau nei prieš metus.
0
|
|
2015-04-16 Sandorių mažėjimą Vilniuje amortizavo rinkodariniai NT plėtotojų sprendimai (MatasM)
2015 m. balandžio 16 d., Vilnius. Nepaisant palankių šalies ekonomikos vystymosi tendencijų, 2015-ųjų metų pirmąjį ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje vyravo niūresnės nuotaikos nei prieš metus – pirkimo-pardavimo sandorių mažėjo visuose segmentuose: butų – 36 proc., individualių namų – 22,5 proc., žemės sklypų – 9 proc. Mažiausiai neigiamos nuotaikos paveikė Vilniaus būsto rinką, kurioje naujos statybos butų pardavimai pranoko prognozes – iš viso buvo parduoti 768 butai. „Inreal“ skaičiuoja, kad maždaug kas ketvirtas jau pastatytas projektas siūlė vienokias ar kitokias akcijas, kurių vertė paprastai siekė 3-5 tūkst. eurų. Komerciniame segmente vyravo optimistiškesnės nuotaikos – aktyvėjantys investiciniai fondai sudaro palankias sąlygas NT plėtotojams.
0
|
|
2015-04-14 SEB būsto kainų lūkesčių rodiklis: šių metų kovą gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų ateityje nukrito į 2012 metų lygmenį (MatasM)
SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2015 metų kovą 42 proc. respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. – kad sumažės, o 30 proc. – kad nesikeis. Prieš trejus metus – 2012 metų kovą – Lietuvos gyventojų nuomonės buvo labai panašios: 39 proc. respondentų manė, kad kainos didės, 20 proc. – kad mažės, o 31 proc. – kad nesikeis. Būsto kainų lūkesčių rodiklio vertė, rodanti teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą, nuo aukščiausios savo vertės, užfiksuotos 2014 metų kovą, sumažėjo 26 punktais.
0
|
|
|
|