Forum

All topics -> Lithuania -> Commercial market

2011-05-10 15:20 - Komercinio NT perspektyvos (hewlett)

Sveiki, esu studentas, rašau šiokį tokį darbelį apie komercinio NT perspektyvas. Gal galėtumėte patarti, atsakyti į man rūpimus klausimus, nes manau nemažai asmenų, kurie lankos čia gerai išmano šią sritį.

Kaip galima būtų įvertinti komercinio NT ateities perspektyvas ir kaip tokią rinką gali paveikti mokesčiai, infliacija, palūkanų norma? Pasidalinkit savo mintim šia tema. Dėkui.

Comments

2011-05-10 19:41
KiauleVoras

Mana, kad kommercinio turto rinka nebeturi perspektyvų. Mokesčiai nemažės, infliacija augs, palūkanų normos irgi. Reiškia verslui bus tik sunkiau. O kadangi žmonės emigruoja, tai nebus nei kam prekių pirkt, nei kam biuruose dirbt.

2011-05-11 11:44
MatasM

Antanai, pirmiausia siūlau perskaityti atidžiai visas komercinio sektoriaus naujausias apžvalgas, ten bus tikrai parašyta apie perspektyvas komercinio sektoriaus. Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į makro pagrindinius rodiklius ir jų prognozes, nes be jų šiuo metu nebesiryžta nei vienas analitikas daryti išvadų apie NT rinką.

Kas dėl infliacijos - remiantis prognozėmis, infliacija augs. Tačiau dažniausia infliacija yra įtraukta į nuomos sutartis ir nuoma automatiškai yra perskaičiuojama periodiškai pagal susitarimą. Tad kažkokios tiesioginės įtakos nematau. Beje, auganti infliacija reiškia, kad auga produktų bei paslaugų kainos, kas tikėtina įtakos nuomotojų apyvartas. Trumpiau - tas ant to :)

Kadangi mes surišti su EUR'u, o ECB kaip ir žengė pirmus žingsnius didinant palūkanų normas, tad tai automatiškai turėtų įtakoti ir paskolų palūkanas vietos rinkoje, trumpiau - jos turėtų brangti. Tačiau yra kitas niuansas, kad gerėjant vietos kompanijų finansams, mažėjant šalies rizikai, bankai gal būt pradės taikyti mažesnę maržą, taip kompensuodami bazinių palūkanų normų pakėlimą. Anyway, didesnės įtakos vėl gi neįžvelgiu.

Mokesčiai - bene sunkiausiai prognozuojamas dalykas Lietuvoje. Kiek aš suprantu, jie bent jau nedidės. Mažinti taip pat neskubama, nes tai atvertų didelę skylę valstybės biudžete ir mano akimis tai būtų nedovanotina klaida. Tačiau, susitvarkius viešuosius finansus ir pasiekus reikiamą valstybės biudžeto deficito lygį, valdžia turėtų pradėti pamažu mažinti mokesčius, taip skatinant verslą daugiau investuoti į technologijas, į darbuotojus. Mokesčių mažinimas tiesiogiai įtakoja ir juodųjų pinigų apyvartą, tad tikėtina bent jau dalis vėl taps "balta". Taip pat bus pritraukiama daugiau užsienio investicijų, tačiau, kad taip nutiktų - neužtenka sumažinti mokesčius, jie turi likti stabilūs ir prognozuojami, nes pagal tai vertina užsienio kompanijos verslo riziką.

Suma sumarum, geriau siūlyčiau nagrinėti makro rodiklius ir standartinius NT sektorių rodiklius, kaip pasiūla, patalpų užimtumas, paklausa ir kainų kreivės - ši statistika labiau padės prognozuoti ateities perspektyvas.

2011-05-25 11:19
hewlett

hewlett This message was edited by 2011-05-25 12:33:18

Dėkui už protingas pastabas.
Ką manote apie bankų politiką? Kaip suprantu ateityje bankai turėtų palankiau žiūrėti į naujai vystomus sėkmingus komercinio NT projektus ir atsukti paskolų kranelį? Užsienio investuotojai kolkas atsargiai žiūri į mūsų komercinio NT rinką, nes juos atbaido aukštas vakansijos lygis, prasta ekonominė situacija. Tačiau nepaisant neišnuomotų plotų kiekio, nauji aukšto lygio projektai, kaip kad Green Hall ar panašūs vis tiek greičiausiai susilauktų sėkmės?

Kalbant apie komercinio NT vystymo ateities perspektyvas tolimesnėje ateityje kiek svarbus galėtų būti technologinis faktorius? IT technologijos, visa ekologiškų pastatų mada.

2011-05-25 19:37
KiauleVoras

Aš tai manau, kad "aukšto lygio projektai" nėra sėkmės garantas, nes jei nebūtų atėję Barclays į Lietuvą, tai stovėtų tas Green Hallas tuščias ir viskas. Nei Lietuvoj reikalingos tos aukštos technologijos, nei ekologinė mada. Jei neateis Lietuvon koks naujas užsienio bankas, tai šimtas metų niekam nereiks to "aukšto lygio".

2011-05-25 22:25
MatasM

Aukšto lygio technologijos projekte įtakoja kaštus. Augant kaštams, plėtotojas automatiškai nori kelti nuomos kainą, kuri kompensuotų įdiegtas technologijas. Tačiau savaime suprantama, ne visos kompanijos sutinka primokėti už tai papildomai, jei tos technologijos neduos apčiuopiamos naudos, t.y. padidins įmonės apyvartos.

Dažniausia į aukštesnę kokybę orientuojasi užsienio kapitalo kompanijos. Tad tikėkimės valdžia pritrauks daugiau užsienio investuotojų, kurie steigs čia savo ofisus.

Kas dėl bankų požiūrio į naujus komercinius objektus. Beveik visi rinkos dalyviai akcentuoja tą patį faktą - kol nėra inkarinio nuomininko, finansavimas sunkiai tikėtinas. Rinkoje apstu spekuliacinių objektų, kurie turi statybos leidimus, tačiau statybos neprasidėjusios, nes neranda inkarinių nuomininkų. O rasti nuomininką, kuris norės pasirašyti nuomos sutartį kai statybos dar neprasidėjusios - sudėtinga. Pirmiausia, kad neaišku kokį galutinį produktą gausi, antra - reikės laukti 1-2 metus, kol objektas bus išplėtotas ir galėsi pradėti veiklą.

2011 turėtų biurų rinka pasipildyti šiais verslo centrais:
- Vilnius - "Pirklių klubas" - 6.300 kv.m.;
- Vilnius - "Trapecija" - 2.500 kv.m.;
- Vilnius - "Evita" - 2.253 kv.m.

2011 turėtų prekybos rinka pasipildyti daugiau prekybiniais objektais, kurių prekybos centrais negalima pavadinti, nes jų pagrindiniai nuomininkai bus maistininkai.

2011 turėtų sandėliavimo rinka pasipildyti šiais logistikos centrais:
- Vilnius - Sausupio g. 15 - 12.500 kv.m.
+ keli mažesni objektukai.