Panašu, kad jau pardavinėja. Dingo 12 butų per mėnesį.

Rašo, kad pardavimai laikinai sustabdyti. Įdomu, kuris bankas tvarkosi čia.

Tai vadinasi gal rugseji turesime neigiamus pirmines rinkos pardavimus?

„Kalnėnų butai“ skęsta teismuose
Gyvenamųjų namų „Kalnėnų butai“ komplekso plėtotojos UAB „Bukra“ bankroto administratorius padavė į teismą „Nordea Bank Lietuva“, kad susigrąžintų 3,9 mln. Lt už parduotus butus. Abi pusės tikina esančios teisios, o kuri iš tiesų – rudenį nuspręs teismas.
Praėjusių metų kovo mėn. bankroto bylą „Bukrai“, kuri iš „Nordea Bank Lietuva“ (NBL) pasiskolino apie 20 mln.
Lt ir juos investavo į „Kalnėnų butų“ kompleksą, iškėlė viena iš statybos subrangovių UAB „Litfortas“. Jai
„Bukra“ liko skolinga 0,1 mln. Lt. Iš viso kreditoriams, kurių yra apie 30, „Bukra“ liko skolinga 20,6 mln.
Lt. Iš jų apie 12 mln. Lt sudaro skola NBL, apie 3 mln. Lt – statybų UAB „Bildungai“ (Alytus).
Per tris mėnesius nuo komplekso statybų pabaigtuvių iki bankroto „Bukra“ spėjo parduoti 42 butus, o 94 daugiau kaip vienerius metus laukia įkurtuvių.
Danguolė Umbrasienė, UAB „Divingas“, „Bukros“ bankroto administratorės, įgaliota atstovė, teigia, kad
norinčiųjų įsikurti šalia Pavilnių regioninio parko pastatytame „Kalnėnų butų“ komplekse netrūksta. Anot jos, naujakuriai sutiktų mokėti 4.500 Lt/kv. m.
„Jeigu už tokią kainą parduotume likusius „Kalnėnų butus“, gautume apie 25 mln. Lt ir galėtume atsiskaityti su visais kreditoriais. Pirmiausia būtų grąžinta skola bankui, tačiau problema ta, kad jis pats vilkina sprendimą parduoti butus už minėtą kainą. Man yra nesuprantama, kodėl jis taip elgiasi“, – sako p. Umbrasienė.
Tuo tarpu Laimonas Grikštas, NBL Skolų išieškojimo skyriaus vadovas, atmeta kaltinimus bankui dėl turto pardavimo vilkinimo, nes bankas negalėjo balsuoti kreditorių susirinkime dėl vykstančių teisminių ginčų su „Bukros“ savininkais. Jis pažymi, kad kiti kreditoriai turto pardavimo klausimo nesvarstė, nors tam galimybę turėjo nuo 2010 m. vasario.

Abipusiai kaltinimai

Ponios Umbrasienės nuomone, NBL pažeidė kredito su „Bukra“ sutarties punktą, numatantį, kad ne mažiau kaip 80% atitinkamo nekilnojamojo turto objekto pardavimo kainos, neįskaitant PVM, būtų pervesta banko suteiktam kreditui grąžinti. Tuo tarpu NBL leidimą parduoti jo naudai įkeistus butus duodavo su sąlyga, kad visi pinigai, įskaitant ir PVM, pateks į banko atidarytą specialiąją sąskaitą.
„Bankas nepalikdavo „Bukrai“ pinigų nei algoms, nei PVM sumokėti, nei su statybininkais atsiskaityti. Taigi anksčiau ar vėliau ši įmonė butų susidūrusi su finansiniais sunkumais“, – pastebi p. Umbrasienė.
Ponas Grikštas su šia nuomone nesutinka ir tvirtina, kad bankas nuosekliai laikėsi sutarties punkto dėl ne mažiau kaip 80% atitinkamo nekilnojamojo turto objekto pardavimo kainos panaudojimo paskolai padengti. NBL finansavo statybos PVM ir nenusirašė sau 100% buto pardavimo kainos. Jis atkreipia dėmesį, kad pirkėjų avansiniai mokėjimai, vidutiniškai 20% buto vertės, buvo paliekami įmonei.
Ponas Grikštas akcentuoja, kad bankas bankroto bylos „Bukrai“ neinicijavo, nes nematė tam priežasčių.
„Teisminių ginčių šioje byloje yra nemažai ir jų dar bus ateityje. Dar teks išsiaiškinti, ar buvo pagrįstas
preliminarių sutarčių dėl butų įsigijimo nutraukimas ir avansu sumokėtų pinigų grąžinimas įmonės akcininkams, vadovams ir su jais susijusiems asmenims prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Be to, pats Tadas Nalivaika, vienas iš „Bukros“ akcininkų, laidavo bankui, tačiau savo, kaip laiduotojo, įsipareigojimų taip pat nevykdo“, – aiškina NBL atstovas.
Jo nuomone, „Bukra“ įvairiomis priemonėmis siekia daryti bankui spaudimą, tam, kad bankas sutiktų su sprendimais, naudingais buvusiems įmonės akcininkams. Teismo posėdis numatytas spalio 11 d.

Pralaimi silpniausi

Teisininkė Jūratė Masiulionienė pastebi, kad bankrotas ištiko ne vieną įmonę, dalyvavusią panašiame projekte, nes Lietuvos įstatymai per daug galių suteikia bankams. Anot jos, tapdamas hipotekos kreditoriumi, bankas įgyja ypatingą padėtį skolininko atžvilgiu – teisę ne tik diktuoti, už kokią kainą skolininkas turi parduoti bankui hipoteka įkeista turtą, bet ir kontroliuoti bei valdyti įmones, reguliuoti verslo santykius net netapęs įmonės valdymo organo nariu, pvz., akcininku.
„Bankai ypač dažnai reikalauja, kad įmonės savininkas arba vadovas pateiktų įmonės prievolių įvykdymo garantiją įkeisdamas savo asmeninį turtą. Bet kuriuo atveju bankas laimi. O galutinis rezultatas yra tas, kad nukenčia silpniausieji – nedidelės statybos įmonės, kurios atlikusios darbus taip ir negauna atlygio“, – pastebi teisininkė.
Už fasadų apšiltinimo ir apdailos darbus 0,5 mln. Lt neatgavusios UAB „Stomix Vilnius“ direktoriui Rimantui Januševičiui atrodo, kad šioje situacijoje kalti yra „povandeniniai“ susitarimai. „Tiesiog buvo prisidengta bloga bankų sektoriaus padėtimi. Kažkas pigiai įsigis likusį „Kalnėnų butų“ turtą ir parduos rinkos kaina.
Vargu ar mes ką beatgausim, bet viltis miršta paskutinė“, – sako jis.

Įvyko antras varžytinių etapas - nei vienas butas nebuvo parduotas. Bankui (NORDEA) pagal visas procedūras buvo pasiūlyta perimti butus, tačiau jis atsakė. Prasidėjo laisvas pardavimas. Kaip mane informavo, NORDEA finansuoja 100% butų įsigyjimą su 1% marža.

Su tokiomis kainomis dar ilgai pardavines, nepades is 0 proc. marza :)