Mūsų vartotojaiNick'as: cezzaris
Šalis: Lithuania Paskutinis veiksmas: 01-14 10:10 Viso: 512Šiuo metu naršo Registruoti lankytojai: 0 Svečiai: 14 |
Diskusijos
Visos diskusijos -> Estija -> Ekonomika 2008-11-26 15:25 - Estijos kronos devalvacija (MatasM)Estija ne išimtis ir čia kalba apie kronos devalvacijos tikimybę. Ši tema bus skirta: - aiškiai išdėstyti pliusus ir minusus kronos devalvacijos Estijai, vietinėms kompanijoms ir gyventojams (Žiūrėti žemiau); - sekti pateikiamą informacija susijusią su kronos devalvacija tiek vietinėje, tiek užsienio žiniasklaidoje. Temos įžangoje bus dedami straipsniai su nuorodomis, kur buvo šnekama apie kronos devalvaciją. Taip bus galima aiškiai sekti besivystančių naujienų chronologiją (Žiūrėti žemiau); - diskutuoti apie kronos devalvacijos galimybę. Devalvacijos imamasi, kai: - sparčiai didėja šalies einamosios sąskaitos deficitas (ESD) – išleidžiama daugiau, nei gaunama pajamų; - sustoja šalies eksportas – šalyje gaminamos prekės tampa nebekonkurencingos užsienyje, dėl ko mažėja gamyba, auga nedarbas; - didėja valstybės biudžeto deficitas – siekiama padidinti valstybės pajamas ir dėl nepadidėjusių išlaidų, sumažinti biudžeto deficitą; - norima susimažinti užsienio skolą (aktualu, jei didžioji dalis įsipareigojimų yra vietine valiuta); - sparčiai senkančių užsienio valiutos rezervų – po devalvacijos užsienio valiutos vertė santykinai padidėja. Devalvacijos pliusai: - šalis padidina savo prekių konkurencingumą, išauga eksportas – vietinėje rinkoje prekės pagaminamos už tą pačią kainą, tačiau dėl nuvertėjusio valiutos kurso, prekės tampa pigesnės užsienyje (konkurencingesnės); - išauga gamyba – dėl padidėjusio eksporto; - gali sumažėti nedarbas, nes bus samdoma daugiau darbuotojų produktus ir paslaugas eksportuojančiose kompanijose; - gyventojai, pasiėmę paskolas vietine valiuta išloštų, nes tektų grąžinti bankams santykinai mažesnę sumą. Bankai patirtų rimtų nuostolių. Devalvacijos minusai: - sumažėja importas – importuotojai nebegali konkuruoti su vietine produkcija kainomis; - sumažėtų gyventojų perkamoji galia – jei visos prekės ir paslaugos būtų vietinės, tokiu atveju perkamoji galia sumažėtų tik užsienyje, nes už tas pačias kronas, galėtume nusipirkti mažiau; - padidėtų infliacija – kadangi šalis daugelį gamybai skirtų medžiagų importuojasi iš užsienio, išaugtų kompanijų kaštai, o jie juos perkeltų ant gyventojų pečių pabrangindami produkciją ir paslaugas; - padidėtų vartojimas – gyventojai mažiau taupytų (indėliai), neinvestuotų į finansinius produktus (draudimas, pensijos, vertybiniai popieriai) – auganti infliacija paverstų taupymą finansiškai nenaudingu; - su finansiniais sunkumais susidurtų fiksuotas išmokas gaunantys asmenys – pensininkai, mokytojai – sunkiai pragyventų iš gaunamos algos; - sumažėtų partnerių pasitikėjimas užsienyje bei šalies patrauklumas užsienio investuotojams, nes pasirodytų kaip nepatikima valstybė; - EURO įvedimas nusikeltų dar 2 metams toliau, negu dabartinės prognozės – Estijos laikas, išbūtas prisijungus prie euro zonos Antrojo valiutų kurso mechanizmo (ERM-2), vėl bus lygus 0; - gyventojai, pasiėmę paskolas užsienio valiuta, susidurtų su rimtais sunkumais, nes tektų grąžinti bankams žymiai daugiau nei pasiskolinta suma. NAUJIENOS: 2008 12 14 - Estijos premjeras: esam pasiruošę, bet niekas nežino, kaip bus "Kalbant apie devalvavimą - absoliučiai neįmanoma devalvuoti Estijos kronos, nes dalyvaujame valiutos valdybos modelyje. Didžioji dalis mūsų paskolų yra eurais, todėl niekas parlamente nebalsuos už devalvavimą. Tai net kvaila idėja, kad krona gali būti devalvuota." 2008 11 25 - Ekonomikų potencialas didžiulis, bet teks įveikti iššūkius SEB analitikai "atkreipia dėmesį, kad toliau didėja rizika, jog Estijai ir ypač Latvijai gali tekti koreguoti savo kursą, kuriuo krona ir latas susieti su euru". 2008 11 13 - Užsienio analitikai nerimsta ir toliau kalba apie devalvaciją Baltijos šalyse JAV banko „Bank of America“ strategas "teigė tikintis, kad priversti tai padaryti jau antrąjį 2009 m. pusmetį Baltijos šalis privers aukšta infliacija, tris kartus viršijanti 15 euro zonos valstybių lygį, ekonomikos nuosmukis ir pasaulinės kreditų krizės įtaka". 2008 11 13 - Dar viena vakariečio nuomonė dėl devalvavimo "Morgan Stanley" banko ekonomistas "Bloomberg naujienų agentūrai pareiškė tikįs, kad Baltijos šalys nedevalvuos savo valiutų, nes tai nepadės išvengti gilios recesijos". |
Dienoraščiai
12-27 11:50 SauleJakim
Juratecity.lt - Nekiln...
05-26 01:56 MatasM
NTzemelapis.lt...
02-06 21:51 MatasM
LNTPA konferencija - a...
01-14 08:43 MatasM
2014 pradžia...
12-11 12:33 MatasM
Naujas verslo centrų b... Paskutiniai komentarai
09-27 14:35 Houst
Projektų suvestinė - "Alson" UA...
06-09 17:19 MatasM
Projektų suvestinė - "M.M.M. projekt...
05-08 13:37 MatasM
Projektų suvestinė - "Irec Baltic&qu...
05-08 13:20 MatasM
Projektų suvestinė - "LORDS LB"...
05-08 13:05 MatasM
Projektų suvestinė - "Nantucket Hold... |
|
Sprendimas: adme CMS: easywebmanager |
Komentarai
MatasM
Rimčiau užsiminta ir apie Estijos kronos devalvaciją. Matyt tai daugiau siejama su TVF pagalba, kuri dažniausiai iškelia savo sąlygas dėl paskolos išdavimo.
Dainora
MatasM
Estai tiesiai šviesiai sako arba mažinam išlaidas, arba devalvuojam krona. Jokių pozicijos suapvalinimų.
Dainora
Lauri: Devaluation would destroy Estonia’s good reputation
Sõerd: The fear of devaluation stays until Estonia joins euro
Estonians were more interested in buying euros
Which D shall Estonia choose?
Netgi dienos klausimas skamba taip: Which path is better for Estonia - devaluation or deflation? 43 proc. už defliaciją, 39 proc. už devalvaciją - nuomonės pasiskirstę labai apylygiai. Defliacija, dėsningas kainų mažėjimas, irgi anaiptol ne džiaugsmas - prisiminkim JAV per Didžiąją Depresiją, kai buvo įsisukusi defliacinė spiralė, arba prarastąjį Japonijos dešimtmetį. Defliacijos metu pinigų vertė kyla, o turimo turto ir prekių - smunka. Dėl to vartotojai ima atidėti savo pirkimus, kad po kurio laiko už turimus pinigus galėtų įsigyti daugiau prekių. Pasekmė - stabiliai mažėjantis vartojimas ir BVP. Defliacija nenaudinga skolininkams - jų pasiskolinto turto vertė krenta, o už ją mokėti reikia "pabrangusiais" pinigais. Tai pat pakyla realus darbo užmokestis, su kuriuo nespėja produktyvumas, o kadangi paklausa stipriai kritusi, darbdaviai ima atleisti darbuotojas - auga nedarbas. Svarbiausia, kad defliaciją sunku kontroliuoti - monetarinę politiką galinčios vykdyti šalys dažniausiai jau būna palūkanų normą numažinę iki 0, kaip Japonija, ir stimuliuoti paklausos tiesiog nebėra kaip. Su fiskalinėm priemonėm taip pat nelengva dėl recesinio biudžeto. Tiesa, yra vienas kovos būdas - economic stimulus (kaip čia į LT kalbą verčiasi :)?). JAV dabar tai ir daro - prispausdins pinigėlių ir stimuliuos ekonomiką. Bet ką darys Baltijos "tigriukai"?
MatasM
Estijos gyventojai suskubo keistis kronas į eurus bijodami devalvacijos. Panašu, kad greitu metu iki mūsų daeis dar viena banga kalbų ir gandų dėl devalvacijos.
MatasM
Šiek tiek žibalo į šios temos tolesnį plėtojimą :) kokios mintys?
Dainora
Švedų centrinis skolina Estijos centriniui (apie 1 mlrd. USD) ir gerina jo likvidumą. Kai tiek daug investuota Estijoj (ypač bankų), dedamos pastangos, kad situacija pagerėtų. Panašu, kad estams artėja blogos dienos - vis netyla kalbos apie skolinimąsi iš TVF.
MatasM
Estijos pramonės ir komercijos rūmų vadovas sako, kad nėra reikalo dabar devalvuotis, kai privatus sektorius jau pasidevalvavo sumažindamas kaštus.
MatasM
Pliusai minusai dėl kronos devalvacijos.