LT EN
Slaptažodžio priminimas Registracija

Mūsų vartotojai

Straipsniai

2009-02-16 - Ar užteks Baltijos šalims užsienio rezervų išsaugoti savo valiutas? (Dainora)


Galiu 95 proc. tikimybe garantuoti, kad žiopsodamas pro langą troleibuse, stovėdamas eilėje prekybos centre (ačiū dievui, eilės sutrumpėjo!) ar laukdamas filmo kino teatre būtinai išgirsi vieną iš trijų burtažodžių – krizė, mokesčiai, devalvacija. Šįkart pakalbėkim apie paskutinįjį – bene mažiausiai suprantamą, paslaptingiausią ir daugiausiai baimės keliantį. Beje, būtent pagal paiešką „devalvacija“ per Google paiešką NTspekuliantus suranda daugiausiai internautų – vadinasi, tema aktuali.

Devalvacijos pliusai ir minusai išsamiai aptarti tinklapyje. Juos gali išvardinti ir neretas mėgėjas padiskutuoti šia tema. Bet įdomesnis kitas klausimas – kodėl ir kada valstybė nusprendžia, kad vienintelė išeitis – devalvuoti? Kokie rodikliai signalizuoja, kad valiutos stabilumui iškilo grėsmė ir kito kelio nėra? Pasižiūrėsim, kiek stabilios Baltijos tigriukų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valiutos šiandien.

Kiekvienai mažai ir atvirai valstybei (kuri yra stipriai priklausoma nuo užsienio prekybos) labai svarbu turėti patikimą ir stabilią valiutą. Po nepriklausomybės paskelbimo Baltijos šalyse susiklostė panaši situacija, kokia dabar yra Zimbabvėje – pinigai nuvertėdavo ne dienom, o valandom. Hiperinfliacija privertė ieškoti sprendimų, kaip išbristi iš krizės, kaip įtikinti pasaulį pirkti mūsų prekes ir investuoti mūsų šalyse. Lietuva su Estija pasirinko Valiutų valdybos modelį (VVM). Jos įsipareigojo besąlygiškai palaikyti fiksuotą kursą su euru. Tai reiškia, kad:
   • Centrinis bankas turi pilnai padengti pinigų bazę (išleistus grynuosius pinigus) savo rezervais.
   • CB įsipareigoja be jokių apribojimų keisti vietinę valiutą į užsienio.
   • Monetarinė politika negalima – CB neturi teisės keisdamas palūkanų normą reguliuoti ekonomikos ciklus. Palūkanų normas ir infliaciją stengiamasi palaikyti panašius, kaip šalyje, su kurios valiuta susieta (su šituo šiek tiek nepasisekė...). Tiesa, Lietuva ir Estija gali naudoti vieną neesminį monetarinės politikos instrumentą – nustatyti bankų rezervų normą.
   • Negalima spausdintais pinigais finansuoti biudžeto deficito – visi naujai išleisti pinigai turi būti padengti užsienio valiutos rezervais.

Latvija nepriėmė VVM, ji pasirinko fiksuoto valiutos kurso režimą su +-1 proc. svyravimo ribomis. Iš esmės situacija beveik analogiška VVM, nes įsipareigojimai palaikyti fiksą dideli.

Taigi valstybės, pasiryžusios priimti griežtą valiutos kurso režimą, stabilumo garantas – pakankamos užsienio valiutos atsargos. Baltijos šalių rezervai per paskutinį pusmetį nukentėjo kaip niekad stipriai – vietine valiuta atsikratinėjo (o gal reikia sakyti – hedžinosi nuo devalvacijos?) gyventojai ir verslas, užsienio investuotojai skubėjo atsiimti savo kapitalą. Pasitaikė ir spekuliacinių atakų Latvijoje. Kaip bebūtų gaila, dabar turim tokią situaciją:



Ir vizualiai matosi, kad didžiausias spaudimas per pastarąjį pusmetį teko latvių rezervams: nuo savo aukščiausio taško jie nukrito 29 proc. Tuo tarpu Lietuvos atsargos susitraukė 23 proc., o estai prarado mažiausiai – 14 proc. Akivaizdu, kad estai bent jau kol kas gali saugiausiai jaustis dėl senkančių oficialiųjų atsargų.

Įvertinkime pinigų masės padengimą. Populiariausias rodiklis – užsienio valiutos rezervų santykis su M2, kuris parodo, kiek realiai vietinės valiutos gali būti iškeista. Lietuvoje M2 pinigų junginį (moksliškai vadinamą agregatu) atitinka P2 – grynieji pinigai apyvartoje, vienadieniai bankų indėliai ir kiti trumpalaikiai indėliai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turim apie 35 proc. padengimą, kas reiškia, jog jei visi gyventojai laikytų po lygiai vietinės valiutos, tik 35 proc.iš jų galėtų pasikeisti savo turimas atsargas į eurus ar dolerius:


Vieningos nuomonės, koks turėtų būti šis santykis nėra, bet galime palyginti su devalvaciją išgyvenusiomis šalimis. Štai, pavyzdžiui, taip atrodė Azijos šalių rodikliai prieš 1997 m. Azijos finansinę krizę:



Papildomas 20 proc. rezervų kritimas labai priartintų Baltijos valstybes prie ikikrizinio Azijos vidurkio.

TVF tvirtina, kad šalims, turinčioms ribotą priėjimą prie skolinimosi kapitalo rinkose (su kuo dabar susiduria ir Baltijos tigriukai), svarbu apskaičiuoti užsienio rezervus importo mėnesiais. Rodiklis parodo, kiek mėnesių valstybė galėtų laisvai importuoti užsienio prekes, jei staiga sustotų visos kapitalo įplaukos, o atsiskaityti galima būtų tik naudojant užsienio atsargas. Kritine riba laikomi 3 mėnesiai. Pagal rodiklį labiausiai pažeidžiama atrodo Lietuva: mūsų rezervų užtektų sumokėti tik už pustrečio mėnesio importą (taip įvyko todėl, kad importas pas mus kol kas nenukrito labai ženkliai, kaip nutiko pas mūsų kaimynus):



Dar vienas kriterijus, kuriuo įvertinamas valstybės ir jos valiutos stabilumas - rezervų santykis su trumpo laikotarpio užsienio skola. Šalis laikoma patikima, kai jos užsienio rezervai 100 proc. padengia 1-erių metų trukmės skolą užsieniui. Palyginkime Baltijos šalių rodiklius su žemiausiais rimtas krizes patyrusių valstybių rodikliais. Ką matom? Vienintelės Lietuvos užsienio atsargos padengia beveik 70 proc. įsipareigojimų, kuriuos per metus valstybė ir privatus sektorius turės grąžinti užsienio kreditoriams (nors tai irgi gerokai mažiau nei pageidautina):



Estijos ir Latvijos padėtis dar labiau komplikuota: jos atsidūrė panašioje duobėje, iš kokios 2001 m. kapstėsi Argentina, o 1991 m. bandė išlipti Brazilija. Kai per ateinančius metus valstybė turi išmokėti daug skolų, o rezervai santykinai nedideli ir dar mažėja, užsienio kreditoriai ima vis įtariau vertinti skolinimo galimybę.

Devalvacijos kalbas kursto ir prastėjantis konkurencingumas tarptautinėse rinkose. Per 2008 metus CRE šalių, mūsų pagrindinių konkurenčių, valiutos euro atžvilgiu susilpnėjo 5-20 proc. Lenkijos zlotų, Vengrijos forintų, Rumunijos lėjų kursus sureguliuoja rinka arba paklausa ir pasiūla. Kadangi 2008 m. antroje pusėje žmonės nusprendė laikyti mažiau šių valiutų, jų vertė krito ir užsieniečiams šių šalių prekės bei paslaugos pasidarė pigesnės, o vietiniams verslininkams tapo lengviau kovoti su importuotojais. Lietuviai jau įvertino pigaus zloto privalumus ir važiuoja apsipirkinėti į Lenkiją – maisto, drabužių, elektronikos ir pan.



Tuo tarpu kitos šalys pačios sumažino savo valiutų kursus: Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas. Ir labai nesismulkino – devalvavo apie 20 proc., kad pasijaustų. Tokia „nuvertėjimo“ ir pigimo situacija pas artimiausius kaimynus rodo, kad Naujoji Europa praranda savo ankstesnį žavesį. Kai visas pasaulis sėdi gilioj recesijoj, į kurią įbrido ir mūsų pagrindinė prekybos partnerė Europa, CRE regionas turi susitvarkyti savo ūkį ir atgauti patrauklumą. Pigesnė valiuta neabejotinai prie to prisideda.

Ar Baltijos šalys sugebės išlaikyti spaudimą jų fiksuotam valiutos kursui? Gana paviršutiniška analizė, kurią štai kartu atlikom, rodo, kad situacija labai įtempta: rezervai kritę penktadaliu, pinigų masės padengimas gali per porą mėnesių tapti kritinis – tada valiutos keityklose ims trūkti užsienio valiutos. Be to, dabartinių rezervų užtektų sumokėti tik už 2-4 mėnesius importo ir išmokėti 30-70 proc. trumpalaikės užsienio skolos. Kaimynai jau ,,devalvavosi“: taip gaivinama ekonomika ir saugomi užsienio rezervai ateičiai – valstybės, neturinčios užsienio atsargų, likimas daugiau nei miglotas.

Ar Lietuva rinksis tradicinį krizės scenarijų? Iš pradžių ,,devalvuos“ viešąjį sektorių sumažindama tarnautojų algas ir kitas išlaidas. To pasirodys per maža ir teks imti TVF paskolą. Tačiau TVF mėgsta nustatyti savo sąlygas ir patars devalvuoti – kad krizė tęstųsi ne dešimtmetį, o dvigubai trumpiau. O gal yra kitų galimybių ir kitų scenarijų?....

Dainora  Juškevičiūtė (Dainora)



Peržiūrų skaičius: 10457
- 5

Komentarai

2009-02-17 10:01
Jumis
 Laba,

Geras straipsnis, tik klaidas reikėtų ištasisyti (labai akis bado) ir norėtųsi terminus lietuviškai skaityti :)
2009-02-17 14:07
Regulus
Šaunuolė. Geras straipsnis. Tik pasigedau palyginimų ne tik su Malaizija, Tailandu, Meksika, bet ir su kitom Europos šalim... Įdomu kokioj padėtyje esam visame ES kontekste?
2009-02-17 16:12
ezhux
šiandien Delfi perspausdina "Vilniaus dienos" straipsnį, kur lyginama tarpukario Lietuva su dabartine ir ten apie valiutos stabilumą irgi užsimenama. Va ką šiuo klausimu sako gerb.dr.G.Nausėda (kokių čia dar epitetų pridėti?):

"Turime papildomą saugiklį, saugantį lito stabilumą, – užtikrino G.Nausėda. – Litų, išleistų į apyvartą, kiekis yra padengtas 100 proc., o gal ir daugiau. Neturėtų kilti sunkumų išlaikant fiksuotą lito ir euro santykį."

straipsnis čia: www.delfi.lt/archive/print.php

2009-02-17 17:10
Dainora
Jumis, atrodo, pasitaisėm ;)

Regulus, pasiūlei temą kitam straipsneliui ;) Šįkart lyginau su panašiomis atviromis besivystančiomis ekonomikomis.

ezhux, Nausėda turi galvoje pinigų bazės padengimą - apie kurį aš ir rašiau aptardama VVM modelį - tai viena iš būtinų modelio sąlygų. Pinigų bazė sausio pabaigoje buvo 11,6 mlrd. litų (129 proc. padengimas rezervais) ir ją sudarė grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos. Tačiau pinigų bazė yra daugiau teorinis matas, netgi vadinamas narrow money - pati pati likvidžiausia pinigų kiekio dalis. 
Vis dėlto bankinė sistema gali ,,išauginti" pinigų kiekį. Kai į banką padedamas indėlis, bankas privalo atidėli dalį sumos į privalomuosius rezervus (šiuo metu LT - 4 proc.), o kitą dalį gali skolinti. Aišku, jei bankas konservatyvus ir saugosi nuo galimų nuostolių, jo pageidaujamoji rezervų norma bus didesnė už privalomąją, nustatytą Centrinio banko. Drįstu spėti, kad ilgą laiką skandinaviški bankai nebuvo labai atsargūs ir skolino didžiąją dalį savo indėlių :) Realus pinigų kiekis ekonomikoje augo dviženkliais tempais per metus (viena iš to pasekmių - infliacija).  Todėl aš į skaičiavimus ir įtraukiau platesnį pinigų kiekio vienetą - M2, kurį sudaro dar ir trumpalaikiai indėliai - taip pat labai likvidus instrumentas. Jei gyventojai laikytų pinigus tik grynais, tada aišku p. Nausėdos rodiklis būtų tinkamas :)


2009-02-22 21:00
everis
Dainora, ar galetum nurodyt nuorodas is kur butu galima tuos rodiklius pamonitorint ?
2009-02-23 12:30
Dainora
Be problemu, visi rodikliai prieinami centriniu banku puslapiuose, statistikos skiltyse - rezervai (oficialiosios atsargos), užsienio skola, pinigu agregatai, valiutu kursai...

lbank.lt
bank.lv
http://www.eestipank.info/frontpage/en/

Jei nerasi ko nors, rašyk ;)
2009-03-09 20:09
everis
Butu naudinga jei kiekviena karta po LB rezervu paskelbimo galetumete  tokia trumpa greita analize su komentaru padaryt. Matau, kad LB paskelbe apie rezervus vasario men. 14,7 mlrd. lt, pinigu baze 11,3 mlrd Lt ("Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos"chia turbut tas M2?) tada skaiciai blogi gaunasi :)
2009-03-13 16:07
Dainora
Idėją apsvarstysim :) Tik blogumas toks, kad rezervų duomenys pasirodo daug anksčiau už pinigų agregatus - todėl rodiklius galima tik pasirodžius pastariesiems paskaičiuot. O pinigų bazė yra vadinama M0, tai pati siauriausia pinigų forma - tiek būtų pinigų, jei šalies bankai visai nepriimtų indėlių ir neskolintų. Bet kadangi žinom, kad tai vyksta, tai ir pinigų masė didėja - priklausomai nuo bankų veiklos, ekonomikos ciklo, investicinės veiklos aktyvumo ir t.t.

M0 = grynieji+ bankų einam. sąskaitos + privalomosios atsargos
M1 = grynieji + vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis
M2 = M1 + kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai
2009-03-23 20:03
everis
tokia ir nauda su ta informacija, paskelbs kai jau bus per velu :) Dekui uz atsakymus.

Apklausa

Kaip keisis būsto kainos didžiuosiuose miestuose 2016?
Kils daugiau nei 5% (0%)
Kils iki 5% (33.33%)
Nesikeis (0%)
Kris iki 5% (33.33%)
Kris daugiau nei 5% (0%)
Neturiu nuomonės (33.33%)

Viso balsavo: 3
Visos apklausos

Dienoraščiai

05-26 01:56 MatasM
NTzemelapis.lt...
02-06 21:51 MatasM
LNTPA konferencija - a...
01-14 08:43 MatasM
2014 pradžia...
12-11 12:33 MatasM
Naujas verslo centrų b...
03-25 08:30 MatasM
JAV nekilnojamojo turt...

(c) UAB "NT spekuliantai"                             Tinklalapio taisyklės Kontaktai

Sprendimas: adme
CMS: easywebmanager