2013-03-04 - Ekonomikos augimas 2012 metais suteikė pagreitį NT rinkos aktyvumui (MatasM)
2013 m. kovo 3 d. Inreal grupė, drauge su partneriais AB banku „Finasta“ ir advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ pristato 2012-2013 metų Lietuvos ekonomikos ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos apžvalgą. Leidinyje teigiama, kad spartus šalies ekonomikos augimas suteikė teigiamų paskatų nekilnojamojo turto rinkoje, kur stebėtas aktyvumas visuose segmentuose. NT teisės ir mokesčių srityje įvestas energinio naudingumo sertifikatas bei žemes apmokestinimo tvarkos pakeitimai.
Pasak banko „Finasta“ vyr. ekonomistės Rūtos Medaiskytės, Lietuvos ekonomikos augimas 2012 metais buvo vienas sparčiausių regione, tokias pozicijas jis turėtų išlaikyti ir šiais metais. Kaip ir buvo galima tikėtis metų pradžioje, augimas lėtėjo – Lietuvos ekonomika 2012 metais augo 3,6 proc. palyginti su 5,9 proc. plėtra 2011 metais. Esamos ekonomikos plėtros pakako ūkio būklės palaikymui, tačiau stinga sveiko užsienio rinkų būklės ir įmonės vis dar nelinkusios investuoti, ar samdyti daug naujų darbuotojų.
Pasaulio finansų rinkoms 2012-ieji buvo neramūs, tačiau metinė akcijų grąža galų gale buvo teigiama, o Lietuvos namų ūkių lėšos laikomos indėlių pavidalu metų pabaigoje pasiekė visų laikų aukštumas – beveik 27 mlrd. litų. Ekonominė krizė įbaugino gyventojus, o atsargūs lūkesčiai dėl ateities vertė planuoti išlaidas. Tad, nepaisant menkos grąžos, gyventojai rinkosi turėti tam tikrą likvidžių ir saugių lėšų „buferį“. „Lietuvos BVP augs 3,0 proc. ir išlaikys imunitetą prieš euro zonos recesiją. Ilgalaikėje perspektyvoje norėtųsi matyti visapusiškesnę ūkio plėtrą, tačiau tam būtinas pagyvėjimas išorės rinkose“, – kalbėjo R. Medaiskytė.
„2012 metais būsto rinka Lietuvoje išsiskyrė aktyvumu ir augančiu pirkimų-pardavimų sandorių skaičiumi – butų rinkoje aktyvūs buvo ir vystytojai, ir pirkėjai“, – teigė „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, daugėjo pirkėjų-investuotojų, kurie pirko NT nuomai. Iš viso per 2012 metus Lietuvoje sudaryti 21656 butų pirkimo-pardavimo sandoriai, ir tai yra 6,8 proc. daugiau, nei 2011 metais. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per metus atnaujinti ar naujai pradėti pardavimai net 55 projektuose, kurie pirminę būsto rinką papildė 3067 naujais butais – net 60 proc. daugiau nei 2011 metais. Vystytojai iš viso pardavė 1822 butus, ir tai yra 22 proc. daugiau nei 2011 metais. Naujų butų pasiūlos ir paklausos santykis didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2012 metų pabaigoje buvo apie 2, kas reiškia, jog naujai pastatyti projektai vidutiniškai išparduodami per dvejus metus. „Po kelerių stagnacijos metų, 2012 metais į NT rinką „grįžo“ kurortinis pajūrio regionas, kuris, nepaisant keliasdešimt kartų mažesnio gyventojų skaičiaus, pirminėje butų rinkoje atsirandančia pasiūla aplenkė, o sudaromais sandoriais beveik susilygino su antru pagal dydį Lietuvos miestu Kaunu“, – teigė A. Antanavičius.
Individualių namų pardavimai augo ketvirtus metus iš eilės. Per metus visoje Lietuvoje buvo sudaryti 10205 individualių namų pirkimo-pardavimo sandoriai – 15 proc. daugiau, nei 2011 metais. Žemės sklypų rinka taip pat išsaugojo augimo tendencijas – per 2012 metus visoje Lietuvoje užfiksuoti 32228 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai – 7,5 proc. daugiau nei 2011 metais. Inreal analitikai prognozuoja, kad toliau augant šalies ekonomikai būsto sektorius turėtų demonstruoti teigiamus rodiklius: sandorių augimą bei (kai kuriuose segmentuose) kainų padidėjimą.
Verslo centrų sektoriuje 2012 metais didžiausią aktyvumą demonstravo Vilnius, kur po kelerių metų pertraukos ženkliai suintensyvėjo naujų verslo centrų statyba. Nepaisant to, kad sostinės rinka pasipildė 21000 kv. m, nuomojamų patalpų sostinėje ir toliau mažėjo. Kaune ir Klaipėdoje verslo centrų segmentas išliko mažai aktyvus – neatidarytas nei vienas modernus verslo centras. 2013 metais aktyviausia turėtų išlikti sostinės verslo centrų rinka: didės modernių biuro patalpų paklausa, nauji projektai kilstels nuomos kainas. Kaune ir Klaipėdoje verslo centrų rinkai prognozuojama kur kas lėtesnė raida. Gerėjanti situacija – mažėjančios vakansijos bei didėjančios nuomos kainos prekybos centrų segmente skatina vystytojus atsigręžti į šią rinką. Po dvejų metų pertraukos planuojama naujų prekybos centrų plėtra šalyje. Daugiausiai projektų bus plėtojama sostinėje, kiek mažiau – Kaune ir Klaipėdoje. Stebint naujų mažmeninės prekybos tinklų plėtrą matyti, kad pagrindinių tinklų augimas lėtėja, tuo tarpu mažesniųjų – intensyvėja.
Šalies logistikos centrams 2012 metai buvo viltingi: mažėjo laisvų patalpų plotai, vidutiniškai 5-10 proc. didėjo nuomos kainos. Nors vakansijos rodikliai jau antrus metus išlieka itin žemi, naujų sandėlių skirtų nuomai statoma mažai. 2013 metais dėl didelės paklausos turėtų toliau augti nuomos kainos. Tai skatins naujų projektų vystymą.
2012 metais šalies turizmo sektorius ir toliau rodė puikius rezultatus. Nuosekliai augantys užsienio turistų srautai gerino oro uostų bei viešbučių veiklos rodiklius, kurie pasiekė rekordinius dydžius. 2013 metais turėtų tęstis nuosekli šio sektoriaus plėtra, pritraukiant vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio. Tikėtina, jog galime sulaukti naujų tarptautinių viešbučių tinklų atėjimo į Lietuvą, o tai dar labiau prisidėtų prie sektoriaus plėtros.
„Praėjusiais metais, kaip ir 2011-aisiais, reikšmingų teisinio reguliavimo pokyčių, kurie iš esmės palengvintų nekilnojamojo turto įsigijimo, vystymo ar pardavimo procedūras, neįvyko. Nemažai dėmesio buvo skirta statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimams, taip pat Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimui“, - teigė Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerė. Vienas iš NT rinkos dalyviams aktualių pakeitimų – nuo 2013 m. sausio 9 d. energinio naudingumo sertifikatas tapo privalomas visų pastatų ir patalpų pardavimo ar nuomos atveju. Taip pat, NT vystytojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2012 m. statybą leidžiantys dokumentai vėl tapo terminuoti, o privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turi draustis ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
Mokesčių srityje esminiai pokyčiai susiję su žemės apmokestinimo tvarkos pakeitimais. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Žemės mokesčio įstatymas, nustatantis, jog nuo šiol žemės mokestinė vertė yra susieta ne su žemės našumo koeficientu, o su vidutine žemės verte rinkoje. Be to, vietoje šiuo metu taikomo 1,5 % mokesčio tarifo teisės aktuose numatyta teisė pačioms savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifą (tarifus) įstatyme nustatytose ribose – nuo 0,01 % iki 4 %.
Visą apžvalgą galite rasti ČIA.
