2012-03-05 - Europos skolų krizė dar nesibaigė (MatasM)
Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę įliejo pusę trilijono naujai atspausdintų eurų į Europos bankinę sistemą ir taip padėjo tvirtą pagrindą naujai krizei, kuri prasidės tuose pačiuose Europos Pietuose po keleto metų. Visa tai įvyks dėl to, kad pigių pinigų ir vėl gavo tie, kurie normaliomis sąlygomis jų negautų ir pinigai bus naudojami ten, kur normaliomis sąlygomis jų niekas nenaudotų.
Ateinanti eurozonos krizė bus dabartinės krizės tąsa. Europos periferijos bankai trims metams pasiskolinę pinigų iš centrinio banko investuos didžiąją jų dalį į savo vyriausybių obligacijas. Vyriausybės dalį joms paskolintų pinigų panaudos tų pačių bankų kapitalo didinimui.
Taigi Europos centriniam bankui po kelerių (nebūtinai trejų) metų pradėjus atitraukinėti dabar paskolintus pinigus iš bankinės sistemos, komerciniai bankai pradės pardavinėti periferinių Europos šalių obligacijas taip ir vėl iškeldami šių obligacijų pajamingumus į tokį lygį, kai vyriausybėms taps per brangu skolintis. Būsime sugrįžę į tą pačią situaciją, kurioje esame dabar.
Tiesa šio scenarijaus galima išvengti. Jei per ateinančius metus Pietų Europos vyriausybės sugebėtų stipriai pagerinti savo reputaciją finansų rinkose griežtomis taupymo priemonėmis ir konkurencingumą skatinančiomis reformomis, tuomet bambagyslė jungianti Europos periferijos bankinę sistemą ir vyriausybių finansus būtų nukirpta.
Bet periferinės šalys nesugebės tapti Europos fiskalinio konservatyvumo pirmūnėmis, nes nuolatiniai biudžeto perviršiai reikštų labai mažą arba greičiau neigiamą BVP augimą, o šis ekonomikos mažėjimas reikštų dar didesnį taupymo priemonių poreikį. Taigi ekonomika atsidurtų uždarame rate ir pirminis taupymo priemonių tikslas nebūtų pasiektas. Bet dar greičiau taupymo priemonėms galą padarys pavargę rinkėjai.
Kad ir kaip ten bebūtų, periferinės šalys pamėgins taupyti ir reformuotis – tai daroma jau dabar. Bus mėginimų ir artėti prie fiskalinės sąjungos bei valstybėms taupyti drauge. Tačiau Europos pietinių šalių lyderiai anksčiau ar vėliau supras, kad vidinė devalvacija yra nepalyginamai sunkesnė politiškai nei paprasčiausias išėjimas iš valiutų sąjungos. Todėl išcentrinės jėgos vis stipriau veiks eurozoną. Vieningoji valiuta greičiausiai išliks trumpuoju laikotarpiu, bet trumpalaikio poveikio priemonių svarba vis didės ir jos padės nukelti esminių sąjungos problemų sprendimus į ateitį.
Taigi situacija vis dar išlieka sudėtinga ir yra didelė tikimybė, kad ateis laikas, kai politinio ir ekonominio bendradarbiavimo Europoje sumažės iki kritiškai mažo lygio ir šalys pradės veikti tik pagal savus interesus. Todėl artimiausiu metu šalims, tarp jų ir Lietuvai, bus ypač svarbu atrodyti „gražiai asmeniškai“. Mums tai reiškia racionalų biudžeto planavimą ir protingą jo lėšų panaudojimą, stipriai didesnį užsienio investicijų lygį, mažesnes kliūtis verslo aplinkai ir t.t. Tai yra tie dalykai, kurie nėra naujiena, bet kurie dabartinėje situacijoje yra ir išliks ypatingai svarbūs. Šiuo metu žiniasklaidos puslapiuose dominuoja teigiamos ekonominės naujienos, bet labai svarbu yra nepasiduoti euforijai. Europos skolų problemos dar tikrai primins apie save ne vieną kartą. Krizė, deja, dar nesibaigė.
Rokas Bancevičius
Vyresnysis analitikas
Komentarai
MatasM
1. Artėja seimo rinkimai. Mažai šansų, kad išsirinksime kažką protingo šį kartą, nes tikėtina, kad daugelis grieš dantį ant konservatorių;
2. Didžiosios Europos valstybės karpo visos išlaidas, taip norėdamos sumažinti savo biudžeto deficitus. Tai be abejo turės įtakos ekonomikai, ne tik tų šalių bet ir visos Europos;
3. Vietos bankų politiką valdant perimtą NT. Parceliuos, laikys užšaldę - nuo to priklausys pasiūla ir automatiškai kainos;
4. Vietos bankų politika finansuojant naujus projektus. Vėl gi nuo to priklausys pasiūla ir automatiškai kainos.
Užkulisiuose yra daug kapitalo ieškančio kur nusėsti ir dėl nepasitikėjimo vertybinių popierių rinka, NT, kaip apčiuopiamas turtas tampa patraukli investicija. Ypač jei eina kalba apie NT, kuris gali nešti pinigų srautą ir atsiperkamumas yra aukštesnis nei indėlis banke.