2010-04-30 - Komercinis nekilnojamasis turtas laikosi iš mažų patalpų nuomos (MatasM)
Dar vis laukiant ekonomikos atsigavimo, verslo įmonės toliau mažina išlaidas ir didelius biurus keičia į mažesnius, į tai reaguoja ir patalpų savininkai, kurie vis daugiau erdvių patalpų skaido ir dalina į smulkesnes.
Didelių biurų nuomininkai ieško subnuomininkų
Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „Apus turtas“ direktoriaus Rimo Kirdulio, biurų įsigijimų sandorių šiuo metu iš viso nėra. Panaši situacija ir su dideliais biurais – patalpų, kurių plotas yra nuo 100 kv. m., paklausa labai maža. Todėl patalpų savininkai, kiek įmanoma stengiasi skaidyti didelius plotus į mažesnes zonas.
„Nemažai įmonių, kurios nuomojosi didelius, prestižinius biurus, žiemos metu atleido dalį darbuotojų ar kitaip restruktūrizavo savo veiklą, todėl naudojamas biuro plotas sumažėjo. Žinomas ne vienas atvejis, kai ištuštėjusios biurų patalpos žiemą buvo atskirtos, nešildomos ir tiesiog paverstos sandėliukais“, - sako R. Kirdulis. „Apus turtas“ vadovo teigimu, naudingesnė išeitis perteklinio ploto panaudojimui – subnuomininkų paieška. Dideliame plote veikianti įmonė dalį savo biuro pernuomoja kitai bendrovei, tokiu būdu taupo lėšas bei išsaugo biurą sau ir klientams įprastoje vietoje.
„Apus turtas“ duomenimis, didesnių biurų nuomos kainos per metus yra kritusios apie 20 - 30 proc. Biurų užimtumas taip pat labai sumažėjęs. Kai kurie prieš kelis metus 100 proc. užimtumu galėję pasigirti biurų kompleksai šiuo metu tėra užimti 80 ar mažiau procentų.
Įmonės savarankiškai tiria rinką
Nemažai įmonių savarankiškai periodiškai tiria rinką, apžiūri naujas patalpas ir gautus duomenis naudoja derėdamiesi dėl naudingesnių sąlygų už jau nuomojamą turtą. „Kai kurie verslininkai paskiria nemažai laiko aiškindamiesi alternatyvius variantus, lygindami kainas ir sąlygas. Taip elgiasi ne tik naujo biuro ieškančios įmonės, bet ir tos, kurios turi joms tinkamus biurus, taip jos įvertina ir dažnai pasigerina biuro nuomos sąlygas“, - teigia R. Kirdulis
Pasak „Apus turtas“ vadovo, kai kurių patalpų nuomotojai pastaruoju metu reklamuoja gerokai mažesnes nei tikroji vertė patalpų nuomos kainas ir jas pritaiko pirmiesiems nuomos metams. Antraisiais ir kitais metais nuomotojai tikisi gauti jau didesnes sumas. Paprastai pirmųjų ir antrųjų metų nuomos kainos skirtumas svyruoja apie 25 proc., tačiau yra atvejų, kai pirmaisiais metais už nuomą prašoma suma yra beveik per pusę mažesnė nei reali biuro nuomos kaina.
Smulkiosios įmonės migruoja tarp butų ir mažų biurų
Nekilnojamo turto specialistų teigimu, didžiausias aktyvumas komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje jaučiamas mažų patalpų (apie 20 – 30 kv. m.) segmente. Gana paklausios ir dar mažesnės – 10 – 20 kv. m. patalpos.
Mažas patalpas paprastai renkasi naujos, neseniai įsikūrusios, turinčios kelis darbuotojus įmonės. Tačiau yra nemažai seniai ir sėkmingai dirbančių įmonių, nuomojančių kelis biurus, kurių kai kurie būna tiesiog nedideli kambariai biurų kompleksų patalpose.
„Požiūris į biurą palaipsniui kinta. Vis daugiau tiek naujų, tiek ilgiau veikiančių įmonių naudojasi nešiojamais kompiuteriais, bevieliu internetu, kitomis technologijomis, o tai lemia ir naują darbo kultūrą. Dirbti iš namų ar neprisirišant prie konkrečios vietos kai kurioms įmonėms yra patogu ir veiksminga. Dalis žmonių dar statydamiesi nuosavą namą įsirengia darbo kambarius ir vėliau savo veiklą perkelia į namus“, - sako R. Kirdulis.
Tačiau „Apus turtas“ vadovas priduria, kad kita dalis smulkiųjų verslininkų ilgainiui namų aplinką nori iškeisti į nors mažus biurus: „Kiekvienas atvejis skirtingas. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio vienos įmonės po kurio laiko grįžta į butus, kitos keliasi į vis didesnius biurus“.
„Apus turtas“ specialistų teigimu, mažų biurų nuomos kainos laikosi stabiliausiai. O pastaruoju kai kuriose vietose net pradėjo šiek tiek didėti. Vidutinė mažų biurų kaina svyruoja apie 20 – 30 Lt/ kv. m. Nedideles biuro patalpas galima išsinuomoti ir už 8 ar 10 Lt/ kv. m., tačiau tokiu atveju kiek daugiau teks sumokėti už šildymą, komunalines paslaugas, apsaugą. Pradinė maža suma gali ženkliai padidėti sumokant mokesčius už bendro naudojimosi patalpas, bendrą apšvietimą, bendrų patalpų valymą.
Trūksta nedidelių prekybinių patalpų
Šiuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ypatingai trūksta mažų patalpų prekybai. Rasti patalpas apie 20 – 40 kv. m. pirmame aukšte, su sanitariniu mazgu, privažiavimu ir dideliu žmonių srautu yra labai sudėtinga, o atsilaisvinusios tokios patalpos labai greitai vėl išnuomojamos dažnai net nesiderant dėl kainos. Pasak R. Kirdulio, yra atvejų, kai tikrai geros prekybinės patalpos laisvos būna vos kelias valandas, o naujasis nuomininkas sutiko su pirma prašoma nuomos kaina.
„Apus turtas“ vadovo teigimu, pastaruoju metu taip pat ypač aktyviai ieškomos maitinimo paskirties 50 – 60 kv. m. dydžio patalpos, kuriose kuriasi greito maisto užkandinės ar kavinukės. Dauguma jų orientuojasi į vietas, kuriose susitelkia daugiau biurų ir kur didžiausio lankytojų srauto tikimasi sulaukti pietų metu.
Nedidelės patalpos taip pat domina drabužių pardavėjus, jose taip pat įrengiamos buitinės technikos ar kompiuterių išparduotuvės.
Daugėja autoservisų ir plovyklų
Nemažai sandėlių žiemos metu buvo nuomojami už simbolinę 1-5 Lt/ kv. m. kainą. Pasak „Apus turtas“ specialistų, pastaruoju metu šiek tiek padidėjo susidomėjimas gamybinėmis patalpomis, kuriose kuriasi automobilių servisai ir plovyklos, taip pat baldų gaminimo ir surinkimo įmonės. Paprastai šie verslai ieško iki 200 kv. m. dydžio patalpų.
