2013-06-26 - Lietuvos daugiabučių fondas sensta grėsmingu tempu (MatasM)
2013 m. birželio 26 d. Viena didžiausių šalies daugiabučių fondo problemų – senėjimas. Prieš dešimtmetį, 2002 metų pabaigoje, Lietuvoje beveik du trečdaliai (64 proc.) daugiabučių fondo buvo naujesnis kaip 30 metų būstas. 2012 metų pabaigoje šis rodiklis sumažėjo iki 40 proc.
„Išlaikant panašius į pastarojo dešimtmečio naujų daugiabučių statybos tempus, tikėtina, jog 2022 metų pabaigoje Lietuvoje vos 17 proc. daugiabučių bus naujesni kaip 30 metų, o senesni nei 50 metų daugiabučiai sudarys maždaug trečdalį viso fondo“, - teigia „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, apie 7 proc. daugiabučių fondo (maždaug 11 200 daugiabučių) sudarys senesni nei 70 metų pastatai, kurių dalis bus avarinės būklės ar netinkami eksploatuoti.
Analizuojant statistiką matyti, jog daugiabučių fondo plėtros pikas šalyje buvo 1960-1990 metais, kai sparčiai plečiantis miestams kasmet buvo įregistruota vidutiniškai po 650 naujų daugiabučių namų, kurių bendras plotas siekdavo apie 1,15 mln. kv. m. Nuo 1995 metų daugiabučių statybos tempai Lietuvoje gerokai sulėtėjo. Per pastaruosiuos 10 metų šalyje vidutiniškai buvo pastatoma po 100 daugiabučių per metus, kurių bendras plotas siekdavo apie 295 tūkst. kv. m. Išlaikius panašius statybos tempus po 10 metų, 2022 metų pabaigoje, Lietuvos daugiabučių fondas turėtų peržengti 53 mln. kv. m ribą.
Daugiabučių vidutinio ploto augimo tendencija su mažomis pertraukomis tęsėsi iki 2009 metų, kada šis rodiklis Lietuvoje pasiekė 3 530 kv. m. Tačiau ekonominė krizė šį skaičių gerokai pakoregavo. Per pastaruosius tris metus vidutinis naujai statomo daugiabučio plotas šalyje sumažėjo iki 2 240 kv. m. Pasak „Inreal“ analitikų, tai rodo, kad po krizės vystytojai kur kas atsargiau investuoja, plėtoja mažesnius projektus, stengdamiesi neįšaldyti pernelyg daug pinigų į naujas statybas ir optimaliai paskirstyti turimą kapitalą. Atsigaunant Lietuvos ekonomikai naujai statomų daugiabučių vidutinis plotas turėtų didėti.
Analizuojant šalies daugiabučių fondo amžių pamiesčiui, išryškėja, jog lėčiausi fondo senėjimo tempai yra Vilniuje. 2002 metais 63 proc. viso daugiabučių fondo buvo ne senesnis nei 30 metų. 2012 metų pabaigoje šis rodiklis susitraukė iki 48 proc. Išlaikius panašius į pastarojo dešimtmečio naujų daugiabučių statybos tempus, tikėtina, jog 2022 metų pabaigoje tokių daugiabučių dalis Vilniuje sumažės iki 35 proc. Kur kas prastesnė situacija likusiuose Lietuvos miestuose, kur daugiabučių fondas sensta labai greitai – per 10 metų daugiabučių fondas ne senesnis nei 30 metų nesieks daugiau nei dešimtadalį viso fondo, išskyrus Klaipėdą, kur šis rodiklis turėtų siekti apie 21 proc. Stagnuojančią daugiabučių plėtrą kituose miestuose lemia prasta demografinė situacija, emigracija bei žemas nekilnojamojo turto kainų lygis. Šiems miestams išlaikius panašius naujų daugiabučių statybos tempus, tikėtina, jog 2022 metų pabaigoje naujesnis kaip 30 metų daugiabučių fondas Kaune sieks 11 proc., Šiauliuose – tik 7 proc., Panevėžyje – 5 proc., Alytuje – 9 proc., o Marijampolėje – 8 proc.
Anot „Inreal“ analitikų, daugiabučių fondo senėjimas yra sunkiai sustabdomas procesas. Galbūt dalinai šią problemą išspręstų masinė pastatų renovacija, tačiau nuo 2005 metų šalyje renovuota 480 daugiabučių – kasmet vidutiniškai po 60 (0,16 proc. viso fondo). Nuo 2013 metų Lietuvoje buvo pradėta diegti gyventojams patrauklesnė daugiabučių renovacijos programa. Pagal ją šalyje per 2014 metus planuojama renovuoti 840 daugiabučių (2,24 proc. fondo). Net ir įgyvendinus šiuos ambicingus planus, skaičiai akivaizdžiai per maži, kad vien renovacija būtų pajėgi išspręsti daugiabučių fondo senėjimo problemą. Be to, tikėtina, jog ne visus daugiabučius bus verta renovuoti, tad išlieka didelė tikimybė, kad per artimiausią dešimtmetį dalis jų gali būti griaunama. Šie procesai be abejonės dar labiau sumažins senos statybos butų paklausą, dėl ko gali kristi jų kaina, o naujesnės statybos butų paklausa, atitinkamai, turėtų augti.
Visą apžvalgą galite rasti ČIA.
