2012-08-14 - Menkas statybų sektoriaus augimas riboja darbo rinkos atsigavimą (MatasM)
Statybų sektoriaus rezultatai antrąjį šių metų ketvirtį buvo kuklūs. Statybos darbų šalies viduje balandžio-birželio mėnesiais buvo atlikta už 1,7 mlrd. Lt – 3 proc. daugiau nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį. Tai prasčiausias augimo rodiklis per kone dvejus metus. Ir artimiausiais mėnesiais proveržio laukti neverta – šiais metais tegalima tikėtis minimalaus veiklos augimo.
Neįspūdingiems statybų sektoriaus rezultatams daug įtakos turi prastėjantys negyvenamųjų pastatų statybos augimo rodikliai. Šios kategorijos statinių, generuojančių apie 40 proc. aptariamos veiklos apyvartos, dinamiką daugiausiai lemia įmonių materialines investicijos, kurių augimą riboja ne vienas veiksnys: miglotos Europos Sąjungos ekonominės perspektyvos, sunkiau prieinamos paskolos, nepasitikėjimas vyriausybės vykdoma politika.
Inžinerinių statinių statybą stipriai veikia valstybinės lėšos. Deja šiemet kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai iš nacionalinio biudžeto ir ES fondų bus skirta tik 1,2 mlrd. Lt – iš esmės tiek pat kiek 2011 m. Taigi valstybinis sektorius postūmio statybų veiklai šiais metais nesuteiks.
Gyvenamųjų namų statybos augimą, bet aukšto nedarbo, neatslūgstančios emigracijos ir menko darbo užmokesčio kilimo riboja ir niekaip neįsibėgėjantis renovacijos procesas. Nors pastatų atnaujinimui yra skirta daugiau nei pusė milijardo litų, kol kas kreditavimo sutarčių sudaryta vos už kelias dešimtis milijonų. Palaipsniui keičiantis kreditavimo schemai (vis daugiau savivaldybių prisiima įsipareigojimus vietoje gyventojų), renovacija turėtų paspartėti, tačiau šiemet ji didelės įtakos statybų veiklai matyt dar neturės.
Statybų sektorius šalies ekonomikai yra itin svarbus dėl užimtumo dinamikos. 2007 m. pabaigoje šioje veikloje dirbo kone 190 tūkst. žmonių, tačiau per kelis metus dirbančiųjų skaičius nukrito daugiau nei dvigubai ir 2012 m. pradžioje nesiekė 90 tūkst. Tai reiškia, kad bedarbių gretas papildė kone 100 tūkst. buvusių statybininkų, kurie dažnai teturi kuklų profesinį parengimą, todėl susirasti darbą kitose veiklose jiems sudėtinga. Specifinę kvalifikaciją turinčių specialistų reikalaujanti pramonė tesuteiks darbą nedidelei daliai šių asmenų, o darbuotojų paklausa mažmeninėje prekyboje artimiausiu metu turėtų augti kukliai – jos plėtros tempas lėtėja, o mažmeninės prekybos tinklas šalyje jau yra gerai išvystytas ir sparčiai nebesiplės. Tad nenuostabu, kad užimtumas šalyje nebeauga, nedarbo lygis pirmąjį metų ketvirtį pakilo iki 14,5 proc., o emigracija neslūgsta. Norint, kad situacija darbo rinkoje taisytųsi sparčiau, reikia gerokai veržlesnės statybų sektoriaus plėtros, kurios, deja, bent šiais metais tikėtis sunku.
Mindaugas Jurgelis
Analitikas
Ekonominių tyrimų padalinys
