LT EN
Slaptažodžio priminimas Registracija

Mūsų vartotojai

Straipsniai

2015-08-10 - Naftos produktai užkūrė lietuviškos kilmės prekių eksportą (MatasM)


Birželį užsienio prekybos rodikliai didelių staigmenų nepateikė – naftos produktų, baldų bei trąšų eksporto rezultatai džiugino, bet pieno produktų eksportas lieka gilioje depresijoje ir kartu su kritusiu prekių reeksportu į Rusiją vėl neleido metiniam pokyčiui išnirti į teigiamą pusę.
P​enktadienį skelbta, kad birželį prekių eksportas iš Lietuvos buvo 3,6 proc. mažesnis, o importas 5 proc. didesnis nei atitinkamą mėnesį prieš metus.


Toks eksporto apimties mažėjimo tempas beveik neišsiskyrė nuo pokyčių ankstesniais mėnesiais ir visa 2015 m. I pusmetį eksporto vertė buvo 4 proc. mažesnė. Priešingai, prekių importas į Lietuvą birželį įsibėgėjo ir lenkė I pusmečio metinį 1,9 proc. augimo tempą.

Vertinant birželio eksporto pokytį būtina pastebėti, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus, tad bendrą eksporto kritimą labiausiai lėmė 12 proc. sumažėjusi reeksporto apimtis. Reeksportui – veiklai, kai iš Lietuvos eksportuojamos anksčiau importuotos ir apdirbtos arba ne, prekės, didelę įtaką turi ne tik ekonominiai, bet ir politiniai santykiai, tad nenuostabu, kad daugiausia krito reeksportas į Rusiją – net 53 proc. Tam birželį svarbios įtakos turėjo ir labai aukšta palyginamoji 2014 m. birželio mėnesio bazė dėl labiau vienkartiniais laikytinų pardavimų. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį staigiai ūgtelėjo kabelių ir laidų reeksportas, kurio vertė siekė daugiau nei 100 mln. EUR. Šiais metais tokių prekių beveik nebuvo eksportuota. Atmetus tai, reeksporto apimtys būtų pakitusios mažai. Pažymėtina, kad ne pirmą mėnesį stabiliai augo reeksportas į Baltarusiją – birželį augimas siekė 39 proc. ir perkopė 100 mln. EUR ribą. Tam įtakos turi vaisių ir daržovių reeksportas, kai vien per mėnesį šių produktų į Baltarusiją eksportuota už 49 mln. EUR ir tai, matyt, susiję su Rusijos įvestais apribojimais šių prekių importui į šalį iš Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Iš duobės keliasi „Orlen Lietuva“, kuri leidžia naftos produktų eksportui antrą mėnesį iš eilės parodyti teigiamą metinį pokytį. Nepaisant daugiau nei 20 proc. per metus kritusių pardavimo kainų vertinant eurais, bendras šių produktų eksportas birželį buvo 12,4 proc. didesnis nei prieš metus. Bendrovės anksčiau skelbti 2015 m. II ketvirtį finansiniai rezultatai patvirtina, kad ūgtelėjusi naftos perdirbimo marža leidžia įmonei tiek daugiau gaminti, tiek ir daugiau iš šios veiklos uždirbti. Antra pagal dydį labiausiai eksporto plėtrą skatinusi produktų grupė liko baldai. Jų eksportas birželį dar augo 14 proc. (per I pusmetį augimas sudarė 8,1 proc.) lyginant su praėjusiais metais ir tas augimas neslopsta. Baldininkai negaili pinigų investicijoms į plėtrą bei efektyvumo didinimą, o tai tiesiogiai atsiliepia jų pardavimų augimui. Nedidelį teigiamą eksporto pokytį išlaiko ir trąšų eksportas, kuris birželį buvo 5,5 proc. didesnis nei prieš metus.

Eksporto augimui rankinį stabdį užtraukė pieno ir pieno produktų eksportas, kurio apimtis 2015 m. I pusmetį buvo 36 proc. mažesnė nei prieš metus. Tam įtakos turėjo tiek užsivėrusi Rusijos rinka, anksčiau buvusi svarbiausia eksporto kryptimi (2014 m. I pusmetį ten buvo eksportuota pieno produktų už 87 mln. EUR, kai 2015 m. I pusmetį eksportas tesudarė 5,6 mln. EUR), tiek ir smarkiai kritusios pieno produktų kainos. Pavyzdžiui, sūrio kaina birželį ES buvo apie 20 proc. žemesnė nei prieš metus. Užsidariusios Rusijos rinkos atsverti per metus neįmanoma, ypač kai pieno produktų tarptautinė rinka išgyvena prastus laikus dėl produktų pertekliaus ir kainų kritimo, tad dėl naujų klientų konkuruoja ne tik lietuviai. Visgi pieno pramonė ėmėsi naujų ir senų pamirštų rinkų paieškos – pieno produktai grįžo į JAV (eksportas sudarė 9,7 mln. EUR) bei atrado naujas rinkas, tokias kaip Saudo Arabija (4,5 mln. EUR).

Importo apimčių augimas 1,9 proc. per I pusmetį atspindi atsigaunantį mūsų šalies vartojimą ir investicijas. Džiugina tai, kad daugiausia paaugo investicinių prekių importas (20,7 proc. padidėjimas), tad importuojamos prekės nėra skiriamos vien tik „pravalgyti“.

2015 m. II m. pusmetį eksporto rodiklių metiniai pokyčiai turėtų šiek tiek sustiprėti daugiausia dėl mažėsiančios palyginamosios bazės efekto. Į augimo takelį grįžtančios pagrindinių ES eksporto partnerių ekonomikos taip pat gali didinti mūsų prekių paklausą, bet atsigauti eksportui į Rusiją dėl smunkančios ekonomikos toje šalyje galimybių vis dar nėra.

SEB banko vyriausiasis analitikas
Tadas Povilauskas



Peržiūrų skaičius: 2145
- 0

Apklausa

Kaip keisis būsto kainos didžiuosiuose miestuose 2016?
Kils daugiau nei 5% (0%)
Kils iki 5% (33.33%)
Nesikeis (0%)
Kris iki 5% (33.33%)
Kris daugiau nei 5% (0%)
Neturiu nuomonės (33.33%)

Viso balsavo: 3
Visos apklausos

Dienoraščiai

05-26 01:56 MatasM
NTzemelapis.lt...
02-06 21:51 MatasM
LNTPA konferencija - a...
01-14 08:43 MatasM
2014 pradžia...
12-11 12:33 MatasM
Naujas verslo centrų b...
03-25 08:30 MatasM
JAV nekilnojamojo turt...

(c) UAB "NT spekuliantai"                             Tinklalapio taisyklės Kontaktai

Sprendimas: adme
CMS: easywebmanager