2014-02-06 - Naujas įstatymas suaktyvino žemės rinką - žemė brango 10-15% (MatasM)
2014 m. vasario 6 d., Vilnius. Inreal grupės ir advokatų kontoros SORAINEN parengtoje 2013-2014 m. NT rinkos apžvalgoje, pristatomoje metinėje Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) konferencijoje teigiama, kad žemės sklypų rinkoje stebėtas rekordinis aktyvumas. Didžiausias jis buvo derlingiausiuose Lietuvos rajonuose. Vidutiniškai žemės ūkiui tinkami sklypai per metus pabrango 10-15 proc. Derlingiausiuose rajonuose vidutinė tokių sklypų kaina siekė 10000-15000 Lt/ha. Žemės, skirtos statyboms, rinką 2014 metais turėtų suaktyvinti teritorijų planavimo reforma, kurioje daugiausiai laimėjo miestų ir kitų užstatytų teritorijų žemės valdytojai.
Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2013 metus visoje Lietuvoje užfiksuoti 38281 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai – 18,6 proc. daugiau nei 2012 metais. Daugiausia buvo sudaryta žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sandorių. Šio segmento sandoriai sudarė 77 proc. visų žemės sklypų sandorių.
Žemės sklypų rinkoje labiausiai išsiskyrė sostinė. „Vilniaus mieste daugiausia buvo sudaryta žemės ūkio ir gyvenamosios paskirties žemės sandorių – atitinkamai 51 ir 35 proc. visų sandorių“, - teigia „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, toks žemės ūkio paskirties žemės paklausos šuolis Vilniaus mieste gali būti siejamas su nuo 2014 metų pasikeitusiu teritorijų planavimo įstatymu, kuris daugeliu atvejų panaikino būtinybę rengti detaliuosius planus. Dėl šios priežasties „Vilniuje atsigaunant NT rinkai, sąlyginai pigesnė žemės ūkio paskirties žemė tapo patraukli investuotojams“, – sako A. Antanavičius.
Tai, kad statyboms skirtos žemės rinką šįmet turėtų išjudinti teritorijų planavimo reforma, patvirtina ir advokatų kontoros SORAINEN partnerė, advokatė Aušra Mudėnaitė. „Visgi šios reformos įtaka skirtingiems rinkos segmentams, tikėtina, bus skirtinga. Neabejotinais reformos laimėtojais yra miestų ir kitų užstatytų teritorijų žemės valdytojai, kuriems laiko sąnaudos nuo plėtros idėjos gimimo iki statybos leidimo gavimo bei su tuo susijusi administracinė našta jiems mažės radikaliai, nes daugeliu atveju detaliojo planavimo proceso nebereikės, tačiau neurbanizuotų ir urbanizacijai nenumatytų priemiesčių plėtotojams ši reforma teigiamų pokyčių neatneš. Ūkininkavimui skirtos žemės rinkai šįmet įtakos turės įstatymų pataisos, kuriomis sumažintas maksimalus leidžiamas įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas.“, – teigia advokatė A. Mudėnaitė.
