2009-04-22 - Naujausi statistiniai rodikliai sparnų neapkarpo (MatasM)
Naujausi statistiniai rodikliai sparnų neapkarpo
Šiandien statistinėje padangėje „sužibėjo“ dar du rodikliai – pramonės produkcija už kovo mėn. ir valdžios sektoriau deficitas ir skola (išankstiniai rodikliai). Lietuvos valdžios sektorių deficitas pernai siekė 3,2 proc. BVP, du trečdalius sudarė centrinės valdžios deficitas, ir apie trečdalį teko Sodrai. Vietinės valdžios deficitas siekė tik apie 0,2 proc. BVP.
Nors Lietuva ir peržengė 3 proc. biudžeto deficito ribą, kurį nusako Mastrichto kriterijus, jos biudžeto deficito ir, ypač, valdžios sektoriaus skolos, rodikliai didžiųjų valstybių fone atrodo gana kukliai. Kaimyninėje Latvijoje deficitas pernai pašoko iki 4 proc. BVP (palyginti su anksčiau prognozuotu 3-3,2 proc. BVP). Kitos ES valstybės taip pat susidūrė su gerokai didesniais deficitais – net penkios ES šalys viršijo leidžiamą ribą 2008 m.: Airija, Prancūzija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė. Graikija demonstravo netikėtai didelį deficitą – 4,8 proc. (visu proc. punktu daugiau už ankstesnę prognozę – 3,7 proc.).
Nepaisant to, kad dauguma ES narių-pažeidėjų oficialiai planuoja mažinti deficitus žemiau 3 proc. BVP vidutinės trukmės laikotarpiu (Prancūzija ir Ispanija – 2012 m., Airija – 2013 m., Graikija – 2010 m.), vargu ar intensyviai įgyvendinamos ekonomikos reanimavimo programos leistų tai padaryti operatyviai. Įvairių tarptautinių institucijų prognozėmis, bendras Eurozonos valdžios sektoriaus deficito rodiklis viršys 5 proc. BVP 2009 ir sieks apie 7 proc. 2010 m. Didžioji Britanija 2009 m. ruošiasi rekordiniam biudžeto deficitui– apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis ekspertų šiemet laukia dviženklio biudžeto deficito (apie 11 proc. BVP, oficiali prognozė – 8,8 proc. BVP), o Airijoje be atitinkamų korekcijų, biudžeto deficitas gali siekti apie 15-17 proc. BVP. Kaip ant mielių auga atskirų šalių skolos rodikliai (pvz. Graikijos skola šiemet gali viršyti BVP dydį).
Naujausi ES statistiniai rodikliai taip pat itin optimistiškai nenuteikia – prastėja mokesčių surinkimas, smunka vartojimas ir gamyba. Nenuostabu, kad ir Lietuvos pramonės produkcijos rodikliai š.m. kovo mėnesį nesuteikė teigiamo impulso – per tris pirmuosius 2009 m. mėnesius pramonės produkcija sumažėjo 13,5 proc., o kovo mėn. – net 17,9 proc. (palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus). Apdirbamosios pramonės, išskyrus naftos produktų gamybą rodiklis buvo dar prastesnis (-21,3 proc. ir -18,1 proc. atitinkamai). Tiesa, pastarasis indikatorius rodo neženklų pagerėjimą: tiek sausį, tiek vasarį smukimas buvo gilesnis – apie 22-23 proc. Vilčių suteikia ir taip, kad parduotos pramonės produkcijos ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje didėja – tai reiškia, kad pramoninkai daug pastangų deda konkuruojant užsienio rinkose ir stengiasi neprarasti užkariautų pozicijų.
Jekaterina Rojaka
Dnb NORD banko vyresnioji analitikė
+37068547578
