2009-03-02 - Nei buto, nei pinigų (MatasM)
Butus naujuose namuose rezervavę pirkėjai pasijuto apgauti. Pinigų pristigę statytojai ne tik neįstengia užbaigti darbų, bet ir grąžinti surinktų pradinių įnašų. Pirkėjai skaičiuoja delspinigius, nors neturi jokių garantijų, kad atgaus bent savo įmokėtus pinigus.
Kenkia verslo reputacijai
Euforiją nekilnojamojo turto rinkoje keičia būsena, panaši į prablaivėjimą. O kai kam ji baigiasi ne pačiomis lengviausiomis pagiriomis. Verslininkai, negalintys užbaigti pradėtų statybų, svarsto bankroto galimybes, o pradinius įnašus už butus jiems sumokėję pirkėjai kol kas nežino, ko griebtis. Statytojai tikina, kad surinktas lėšas „sumūrijo“ į pamatus ir sienas. Paskelbus įmonės bankrotą, klientai taps eiliniais kreditoriais, kurie atgaus savo įnašus, jei pinigų dar liks.
RE/MAX nekilnojamojo turto biurų tinklo Vilniaus biuro „RE/MAX Capital“ vadovas Mindaugas Kazlauskas pasakojo, kad JAV, Jungtinių Arabų Emyratų, Izraelio, Ispanijos ir daugelio kitų šalių NT rinkos turi dar liūdnesnės patirties. Būta atvejų, kai verslininkai paruošė projektus, juos pardavinėjo ir susirinko pradinius įnašus už rezervacijas, iš anksto žinodami, kad namų nestatys, o bankrutuos. Mūsų rinkoje tokių aferų negirdėti. Verslininkai bankrutuoja dėl objektyvių priežasčių, tačiau apie mechanizmą, kuris apsaugotų klientus nuo pinigų praradimo, pagalvoti verta.
M. Kazlauskas nerekomenduoja rezervuoti būsto projekte, kurį plėtoja „tik vakar“ susikūrusi bendrovė. Taip pat pataria nepirkti būsto, kuris tėra planuose ir brėžiniuose. „Žmonės turėtų suprasti, kad rezervuodami būstą, kuris tik planuojamas, galbūt ir gauna geresnes kainas, tačiau rizikuoja išvis negauti to būsto, gauti jį daug vėliau ar net prarasti pradinį įnašą”, – aiškino M. Kazlauskas.
Lietuvoje veikia sistema, skatinanti pirkti dar nepastatytus būstus. Prie jos sukūrimo daug prisideda komerciniai bankai, suteikdami kreditus tik tiems projektams, kurie jau turi užsitikrinę dalį klientų rezervacijų. NT brokeriai, pasak M. Kazlausko, vengia pardavinėti būstus naujuose projektuose, kurie turi finansinių ar kitokių problemų. Yra tikimybė, kad plėtotojai nebaigs statybų ir nevykdys įsipareigojimų pirkėjams.
„Kita vertus, brokerių veiklos nereglamentuoja joks teisės aktas. Mums tenka tik moralinė atsakomybė. Todėl iš esmės negalime būti atsakingi už prarastus kliento rezervacijos pinigus, nors preliminari pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta mūsų biure“, – svarstė M. Kazlauskas.
Palangoje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Roljona“ vadovė Onutė Mackevičienė patvirtino, kad nesiima pardavinėti butų, jei įtaria, kad projektas nebus pabaigtas. „Palangoje buvo pardavinėjami net nepradėti statyti butai, o dabar beveik visi plėtotojai turi finansinių problemų“, – pasakojo O. Mackevičienė.
Brokeriai, pardavinėjantys ne tik naujus, bet ir senus butus, stengiasi elgtis atsakingai ir brangina savo vardą. Įsipareigojimų nevykdantys statytojai, mėgindami išsigelbėti iš finansinio kracho, spjauna ir į savo, ir į visos verslo šakos reputaciją. Prarastą žmonių pasitikėjimą susigrąžinti būna sunku.
Pradinių įnašų nebeturi
Dauguma pradėtų projektų mūsų šalyje kol kas stabdomi tyliai, nenorima to pernelyg viešinti. Nekilnojamojo turto plėtotojai tikina, kad jei būtų numatę, kad bankai nebeskolins arba skolins taip sunkiai, nebūtų rizikavę. Nuostolius vietoj planuoto pelno skaičiuoja net ir patyrusios, tvirtas pozicijas užėmusios bei patikimai atrodžiusios bendrovės.
Gyvenamųjų namų kvartalo „Fabijoniškių ložė“ Vilniuje statytoja – devynerius metus rinkoje dirbusi bendrovė „Mažoji statyba“, svajonių būsto belaukiančius pirkėjus paliko nežinioje. Projekte buvo numatyta įrengti daugiau nei 200 butų. 2007 metų rudenį pradėtas statybas krizė pakirto praėjusių metų birželį. „Mažajai statybai“ sausio viduryje paskelbtas bankrotas.
„Iš pradžių gyventojai pakankamai sparčiai rezervavosi būstą, iš viso buvo užsakyta apie 23 proc. visų butų. Tačiau vėliau bankai nutraukė kreditavimą“, – sustojusių statybų priežastis vardijo buvęs bendrovės prekybos vadovas Giedrius Kuzas.
Jo teigimu, objektą reikia parduoti arba tęsti statybas. Statybas planuojama baigti. Tam trūksta tik vieno – pinigų. Verslininkai dar mėgins tartis su bankais, kad šie suteiktų papildomų kreditų. G. Kuzas neužsiminė, jog įmonei dar prieš mėnesį paskelbtas bankrotas. Jis tik sakė, kad bendrovė nebeturi lėšų, kurias galėtų grąžinti klientams už pradinį įnašą. „Kai kurie pirkėjai kreipiasi į teismą. Mes neturime galimybės su jais atsiskaityti, visi pinigai išleisti betonui“, – pasakojo
G. Kuzas.
Laimė šypsosis ne visiems
Vilnietė Julija Bolockina, „Fabijoniškių ložėje“ ketino įsigyti vieno kambario butą už 266 tūkst. litų ir sumokėjo 53 tūkst. litų pradinį įnašą. Verslininkai jai neminėjo, kad susidūrė su sunkumais ir stabdys statybas.
„Yra daug priežasčių, dėl kurių mums statybų pabaigos laukti neapsimoka, todėl pasirinkome kitą kelią – atgauti savo pinigus“, – pasakojo pirkėja.
Ji kreipėsi į teismą, pradėjo pati rinkti informaciją apie įmonę. „Šiuo metu yra tikrinamos „Mažosios statybos“ sąskaitos, tačiau neatmetama galimybė, kad ir jos gali būti tuščios. Mano žiniomis, kreditoriai iš įmonės jau prisiteisė apie pusę milijono litų“, – guodėsi J. Bolockina. „Mažosios statybos“ skola su delspinigiais jai siekia 63 tūkst. litų, tačiau nėra jokių garantijų, kad moteris atgaus savo pinigus.
„Mažosios statybos“ bankroto administratoriumi paskirta Kauno bendrovė „Renvita”. Jos atstovė Virginija Šarkienė negalėjo pasakyti, ar su pirkėjais bus atsiskaityta. „Iki kovo pradžios laukiame visų „Mažosios statybos“ kreditorių, tarp jų ir butų pirkėjų pareiškimų bei dokumentų. Įtrauksime juos į kreditorių sąrašus, tad į teismus kreiptis jiems visiškai nereikia”, – aiškino bankroto administratorė.
Kai bankrutuoja įmonė, pagal įstatymus, pirmoje eilėje atsiskaitoma su kreditoriumi, kuriam įkeistas turtas. Dažniausiai juo būna bankas. Antri eilėje – darbuotojai, treti – mokesčių rinkėjai. Ir tik tuomet atsiskaitoma su likusiais kreditoriais. Ar atsiskaičius su pirmaisiais liks pinigų kitiems, V. Šarkienė negalėjo pasakyti.
Viltis dar rusena
Bendrovė „City LT“ praėjusių metų pabaigoje sustabdė „Big City Palanga“ daugiabučio gyvenamojo namo statybas pajūryje. Įmonės direktorius Dainius Meškys kalbėjo, kad finansiniai sunkumai juos užklupo prieš keturis mėnesius. Namų statybos buvo beveik baigtos, liko vos 12 proc. darbų, rezervuota apie 80 proc. būstų. Tačiau darbams užbaigti trūksta pinigų.
„Iki šiol deramės su banku, ieškome sprendimų kaip užbaigti pastatus. Bankas žadėjo, kad pinigų skirs“, – viltingai kalbėjo įmonės vadovas ir vienintelis jos akcininkas D. Meškys.
Verslininkas sakė, kad griebtųsi ir šiaudo, kad tik rastų sprendimą ir galėtų pabaigti darbus, įvykdyti įsipareigojimus klientams ir bankui. Jis supranta pirkėjų būgštavimus, bet rezervacijos įmokų grąžinti negali, nes jos seniai išleistos statyboms.
„Pinigų neturime. Yra tokių klientų, kurie kreipiasi į teismą, bet yra ir tokių, kurie supranta padėtį ir laukia“, – teigė bendrovės vadovas.
Bankai netiki
Bankai į nekilnojamojo turto projektus žiūri pro padidinamąjį stiklą, vertina visas galimas rizikas ir grėsmes. „Swedbank“ banko verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas pasakojo, kad tokiu atveju, kai iki projekto pabaigos trūksta visai nedaug ir rezervuota 80 proc. statomų būstų, klientui galėtų būti suteikiamas papildomas finansavimas.
„Svarbu, kad įmonė neturėtų teisinių problemų, kurios galėtų apsunkinti nekilnojamojo turto realizavimą. Kiekvieną atvejį analizuojame atskirai“ , – komentavo specialistas.
„Nordea“ banko komunikacijos vadovo Vaidoto Cucėno teigimu, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, projekto baigtumas papildomam finansavimui gauti didelės įtakos neturi. „Bankas nuolat seka įmonės pinigų srautus ir, jei ji ilgainiui tampa nemoki, negalime rizikuoti indėlininkų pinigais, stabdome bet kokį finansavimą“, – aiškino banko atstovas. Kad gautų papildomų kreditų, verslininkai turi pateikti svarius įrodymus, jog yra pajėgūs juos grąžinti. Tačiau verslininkai vis dar tikisi stebuklo.
„Yra verslininkų, manančių, kad pablogėjus finansinei būklei, kreditas yra geriausia išeitis. Tačiau jis gali duoti tik laikiną palengvėjimą. Jei ekonominės padėties pagerėjimo tektų ilgiau laukti, po palengvėjimo seks dar sunkesnės pasekmės“, – kalbėjo „Nordea“ banko atstovas.
Garantijų nėra
Vilnietis notaras Audrius Dausevičius mato du būdus, kaip susigrąžinti rezervacijos įmoką – susitarti gražiuoju arba kreiptis į teismą. Atgauti pinigus realu, jei įmonė turi turto ar pinigų.
Antstolis Valdas Čeglikas tikino kol kas nesusidūręs su nukentėjusiais pirkėjais. „Gal dar situacija nepasiekė tokio lygio“, – sakė jis. Jei statytojai turi pinigų, pradinio įnašo pinigus susigrąžinti galima ir be teismo. Teismas yra kraštutinė priemonė, jos verta griebtis tik tada, kai kitaip susitarti nepavyksta. Garantijos, kad pinigai bus grąžinti, nėra.
V. Čeglikas įsitikinęs, kad įmonių vadovai ir akcininkai galėtų jausti didesnę atsakomybę prieš jais pasitikėjusius žmones. Akcininkai už įmonės veiklą formaliai neatsako, tačiau jeigu vadovautųsi etiško verslo principais, elgtųsi kitaip.
Kaltina valdininkus
Sėkmingai projektų plėtrai įtakos turi ne tik bankų finansavimas, bet ir kitos kliūtys. „Baltijos pirklių“ komplekso „Elija“ statybos Šventojoje turėjo būti baigtos praėjusių metų rudenį. Projektas užsitęsė prasidėjus teismams dėl statybų legalumo. Įmonės pardavimų vadovė Lijana Mickuvienė pasakojo, kad problemos kilo dėl pastatų aukščio. „Šis klausimas buvo išpūstas kaip didžiulis burbulas. Kokio aukščio pastatus statėme, tokius ir statome. Vadinasi – kaltinimai buvo ne iki galo pagrįsti“, – sakė pardavimų vadovė.
Projekte tęsiami apdailos darbai ir galutinai juos ketinama baigti iki vasaros pradžios. Dalis klientų dėl sustabdytų statybų norėjo nutraukti pasirašytas preliminarias sutartis, tačiau su jais pavyko susitarti taikiai.
„Būsto pirkėjai nori išlaikyti savo turtą. Ieškojome kompromisų, darome nuolaidas“, – teigė „Baltijos pirklių“ atstovė. Apie finansines problemas ji nepasakojo. Redakcijos žiniomis „Baltijos pirkliams“ sunkiai sekasi grąžinti projektui paimtą paskolą iš banko.
Panaši ir „Pajūrio rezidencijos“ projekto istorija. „Statybos buvo sustabdytos ne dėl mūsų veiksmų, o dėl tų, kurie išdavė statybų leidimus ir tvirtino detalųjį planą sprendimų teisėtumo“, – teigė bendrovės „Pajūrio rezidencija“ projekto vadovė Asta Danienė. Problema kilo dėl vieno iš pastatų rekonstrukcijos aukščio. Ant devynių aukštų pastato buvo papildomai pastatyti du aukštai.
Šiuo metu Klaipėdos prokuratūra dar atlieka tyrimą, ar teisėtai buvo pastatyti tie du aukštai, tačiau teismas leido statybas pabaigti. Dabar bendrovė siekia, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti.
„Mūsų šalyje taip dažnai nutinka. Iškyla pastatas, o vėliau kažkas susigriebia, kad statybos yra ne visai teisėtos. Kas kalti? Statybininkai ar tie, kas išduoda leidimus? Tai nepagarba pirkėjams, kurie patiria moralinius ir materialinius nuostolius“, – „Statybai ir architektūrai“ kalbėjo būstą „Pajūrio rezidencijoje“ rezervavęs prof. Zenonas Rudzikas.
Pasak jo, normalioje teisinėje valstybėje už patirtą žalą galima prisiteisti kompensaciją. „Jei tai būtų asmeniniai valdininkų pinigai, gal jie labiau galvotų apie savo veiksmų pasekmes“, – piktinosi Z. Rudzikas. Kad išvengtų atsakomybės, statytojai sutartyse nurodo, jog jei statybos stabdomos dėl trečiųjų šalių, verslininkai nuostolių nekompensuoja. Norvegijos investicinės bankininkystės grupės „Verdispar“ investuotojai laiku nusprendė, kad pradėti naujų statybų Lietuvoje neverta.
„Verdispar Project Development“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Andrius Valatkevičius teigė, kad bendrovė sustabdė investicinių projektų, daugiabučių ir komercinės paskirties statinių plėtrą Vilniuje ir Klaipėdoje, juos atidėjo geresniems laikams. Būstų rezervacija abiejuose miestuose buvo pakankama ir siekė 25 proc. Oficialiai sustabdę projektus būsto pirkėjams jie grąžino pradinį rezervacijos mokestį, kuris siekė 5 tūkst. litų.
Milda LEVANDRAITYTĖ
Komentarai
ElasBandis
Pagal mane 9 + 2 = 11 aukštų :D
MatasM