2009-11-17 - „Nordea Markets“: Baltijos šalyse laukiamas netolygus atsigavimas (MatasM)
Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai 0,5 procentinio punkto pablogino 2009-ųjų prognozę Lietuvai ir Estijai, bet pagerino šių šalių prognozes ateinantiems metams. Atsigavimas, kurio analitikai Baltijos šalyse laukia 2011-aisias, turėtų būti netolygus, sparčiausiai iš duobės kils Estija, lėčiausiai ropšis Latvija.
„Per kelis pastaruosius mėnesius pasaulio ekonomikos prognozės ženkliai pagerėjo, nes daugelis rinkų pakilo iš recesijos. Tačiau Baltijos šalys, nepaisant eksporto rinkų atsigavimo, ateinančiais metais turėtų likti silpnos. Bendrai tikimės, kad visos ekonomikos tam tikros varomosios jėgos įgis 2010-aisiais, o prie teigiamo augimo grįš 2011-aisiais“, - sakė „Nordea“ vyriausiasis analitikas Helge J. Pedersenas.
Baltijos šalys toliau grimzta
Šiemet Estija turėtų tikėtis 14,5 proc., Latvija – 18 proc., o Lietuva – 16,5 proc. ekonpomikos nuosmukio, prognozuoja „Nordea“ analitikai. Kitąmet Estija taip pat smuks mažiausiai – 1,5 proc., o Latvijos ir Lietuvos smukimas gali siekti atitinkamai 3,5 ir 3 procentus. Atsigavimo metais – 2011-aisiais – Estija turėtų kilti pirma, 2,8 proc. tempu, Lietuvos kilimas, prognozuojama, galėtų siekti 2,2 proc., o Latvijos – 2 procentus.
„Mažiau nei tikėtasi trečiąjį ketvirtį smukęs Lietuvos eksportas teigiama prasme nustebino analitikus. Tačiau tenka pažymėti, kad siekiant toliau gerinti eksportą, kuris mums šiuo metu yra pagrindinis kelias, vedantis iš krizės, teks ir toliau laukti atlyginimų ir kitų gamybos kaštų mažinimo“, - kalbėjo „Nordea Bank Lietuva“ Rinkos operacijų skyriaus vadovė Vylūnė Urbonienė. Pasak „Nordea“ analitikų, eksportas, ko gero, lėčiausiai augs Latvijoje, nes didžiausios jos prekių importuotojos yra panašioje situacijoje atsidūrusios Lietuva ir Estija.
Nuo praėjusių metų visose trijose Baltijos šalyse sparčiai augusi bedarbystė nepradės mažėti anksčiau nei ateinančių metų pabaigoje. Taip pat neaugs ir kainos – per 2010 metus turėtų būti defliacija, nes vidaus rinkos išliks itin silpnos.
Biudžeto deficitas Lietuvoje - didžiausias
Nors Lietuva, lyginant su Latvija, atsigaus kiek sparčiau, Latvijos biudžeto deficitas, prižiūrimas atsižvelgiant į TVF iškeltas sąlygas, nebus toks didelis, o 2011-aisiais apskritai sumažės iki 6 procentų. Lietuvoje biudžeto deficitas, pernai buvęs 3,2 proc. dydžio, šiemet šoktelėjo iki 9,8 proc., kitąmet turėtų siekti 9 proc., o 2011-aisiais – 8,5 procento. Latvijoje šis rodiklis šiemet sieks 9,5 proc., kitąmet – 8 proc., o Estija, kuri tikisi pirmoji įsivesti eurą, šiemet ir 2011-aisiais išlaikys 3 proc. biudžeto deficitą ir tik kitąmet, manoma, padidins jį iki 3,2 procento.
Tiesa, analitikai teigia, kad Estijos siekis 2011-aisiais įsivesti eurą vis dar realus, bet kelia šaliai papildomų reikalavimų. Išlaikyti maždaug 3 proc. biudžeto deficitą nuosmukio metais nebus itin paprasta, jo dydis labai priklausys nuo fiskalinės politikos griežtumo. Estijos vyriausybei siekiant euro įvedimo teks parodyti sugebėjimą palyginti greitai vykdyti pokyčius ir griežtai laikyti fiskalinės politikos vadeles.
Atsižvelgdami į biudžeto deficito rodiklius „Nordea“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvai ir Latvijai teks atidėti euro įvedimo planus į 2014 – 2015 metus.
Naujų paskolų nuosmukis baigėsi?
Šiemet metinis paskolų augimas krito į žemesnį nei 0 proc. lygį, todėl toliau tempti paskolų išdavimo tempų žemyn nebėra kur, teigia „Nordea“. Finansų grupė prognozuoja, kad jau ateinančiais metais kreditų rinkos Baltijos šalyse turėtų tikėtis lėto atsigavimo.
Spekuliacijos dėl lato atsinaujino
Tarpbankinės Baltijos šalių valiutų palūkanų normos – Rigibor, Talibor ir Vilibor – vis dar aukštesnės nei palūkanų eurais norma Euribor, ypač didelis atotrūkis tarp Euribor ir Rigibor, rodantis, kad Latvijos valiuta vis dar laikoma sąlyginai rizikinga. Be to, prasidėjęs Latvijos biudžeto aptarimas ir diskusijos apie paskolų išmokėjimą neseniai sukėlė naujas spekuliacijas lato devalavimo tema ir, nors šalies centrinis bankas turi pakankamus rezervus išlaikyti stabilią valiutą, tokios spekuliacijos gali vėl sustiprėti ateityje. Nepaisat to, „Nordea“ analitikai prognozuoja, kad Latvijos, kaip ir kitų Baltijos šalių, valiutos išliks susietos su euru.
Didžiosios kaimyninės ekonomikos atsigauna
Lenkijos ekonomika jau po truputį atsigauna – šiemet ji turėtų ūgtelėti 1,4 proc., o kitąmet augimas jau sustiprės dvigubai iki 2,9 proc. ir 2011-aisiais pasieks valstybės mastu protingą 4 proc. augimą. „Lenkiją nuo nuosmukio gelbėjo vidaus paklausa, tačiau šiemet ji ėmė silpti. Manome, kad jos augimas iki ateinančių metų bus labai silpnas“, - sakė „Nordea“ ekspertas Lenkijai Anders Svendsen.
Rusijai šiemet stipriai smogė tiek finansinė krizė, tiek vartojimo prekių kainų nuosmukis, ir antrą ketvirtį ji patyrė 10,2 proc. BVP kritimą, o bendras šių metų nuosmukis turėtų siekti 7,5 procento. Šiais metais ženkliai smukusios investicijos ir mažėjanti vidaus paklausa žada Rusijai lėtą ir pažeidžiamą atsigavimą. Tačiau „Nordea“ analitikai šiai šaliai mato teigiamą BVP pokytį – 1,8 proc. augimą – jau 2010-aisiais, o 2011-aisiais Rusija turėtų ūgtelėti jau 3 procentais.
Komentarai
MatasM
Trumpai apibendrinant visą pristatymą ir atsakymus į klausimus:
- Visoms trims šalims atsigavimas pagrinde siejamas su eksporto atsigavimu. Geriausiai atrodo Estija - pagrindinės eksporto partnerės yra Skandinavijos šalys, kurių ekonomikos sparčiai atsigauna. Toliau seka Lietuva. Prasčiausiai atrodo Latvija, kurios pagrindinės eksporto rinkos yra Baltijos šalys, kurioms patys matome kaip sekasi.
Užklausus konkrečiau apie Lietuvą, būtent ką mes čia tiek eksportuosime (be naftos ir kitų chemikalų), atsakymo aiškaus nesulaukta :) Panašu, kad šioje vietoje bankai šį argumentą naudoja taip pat, kaip dar krizės pradžioje statybininkai sakė, kad persiorientuos į užsienio rinkas ir išgyvens (pats gi taip šnekėjau - deja klydau) :) Na tikėkimės, kad sugebės Lietuva persiorientuoti iš valstybės vartotojos į gamintoją. Tačiau tam prireiks tikrai ne 2 metų.
- Pagrinde kas stabdo atsigavimą visuose ūkiuose - vidinis vartojimas. Nordea ekspertai nemano, kad jis atsigaus artimiausiu metu dėl šių priežasčių: aukštas gyventojų prasiskolinimo lygis, augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai.
- Nordea ekspertai prioritetiniu scenarijumi laiko šaknies atsigavimo scenarijų. Staigesnis ekonomikos atšokimas ir vėliau lengvas kilimas arba flat'as (trypčiojimas vietoje). Tačiau pats pranešėjas įvardino kitą scenarijų, kuriuo jis pats asmeniškai gal labiau tikėtų, tai W forma. Tai reiškia, kad dar bus viena banga žemyn. Priežastis - didelės piniginės injekcijos į rinką kelia kainas kaip ant mielių - akcijos, žaliavos, jau ir tas pats NT (gal daugiau komercinės paskirties). Taip pučiami nauji burbulai, kurie gali sprogti.
Didelis pinigų kiekis rinkoje skatina infliaciją. O jai įsibėgėjus, didžiųjų ekonomikų centriniai bankai turės svarstyti jau bazinių palūkanų normų didinimą. O kas tada būtų, jei palūkanos imtų kilti ir mažėti piniginių injekcijų į rinką? - Ogi greito pelno nusiėmimas visuose sektoriuose ir kainų griūtis. Tad, kad neįvyktų W formos scenarijus, centriniai bankai turės laviruoti tiksliai, kad nebūtų dar vienos krizės bangos. Ar pavyks?..
- Kalbant apie devalvaciją, Nordea nemano, kad bus devalvuota nors viena Baltijos šalių valiuta, nes silpniausiai atrodantys latviai kapanojasi ir nepasiduoda spaudimui. Gan radikaliai mažina išlaidas ir daro vidinius pertvarkymus. Kaip galima suprasti iš prognozuojančių devalvaciją - visi sieja su tuo, kad latviai nesugebės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. T.y. bus pasirašyti dokumentai dėl pertvarkų ir karpymų, tačiau jie nebus įvykdyti. Tokiu atveju TVF ir EK turės svarstyti ar duoti sekančią paskolos dalį. Iš žiniasklaidoje pateikiamų komentarų, sunku būtų tikėtis iš TVF ir EK griežto sprendimo Latvijos atžvilgiu - nebeduoti pinigų. Nes devalvacija Latvijoje reikštų, kad devalvuosis Lietuva, Estija, Bulgarija ir kitos silpnesnės CEE šalys. O masinės psichozės tikrai niekas nenori.
- Trumpai apkalbėta buvo ir teigiamas ESD, kuris čia visus stebina. Įdomu tai, kad teigiamą ESD įtakojo stipriai bankų nurašymai (naujiena, kurios nebuvau skaitęs niekur). Mat tai reiškia, kad užsienio kapitalo bankai nebesitiki susigrąžinti paskolintų pinigų iš mūsų ir taip gaunasi +xxx mln. Įdomu ar ESD būtų vis dar teigiamas atmetus bankų nurašytas sumas?...
Deja, trumpai apžvelgti nepavyko :))