2011-09-28 - Paskolų įmonėms paklausos atsigavimo dar teks palaukti (MatasM)
Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2011 m. rugpjūčio mėn. paskolų statistinius duomenis. Antrą mėnesį iš eilės, paskolos gyventojams didėjo dėl aktyvesnio būsto įsigijimo ir kitų reikmių kreditavimo, vartojamosios paskolos mažėjo lėčiau. Tuo tarpu paskolos įmonėms toliau traukėsi – per rugpjūtį 26,7 mln. litų.
Būsto paskolos – pagrindinė kreditų gyventojams dedamoji (sudaro maždaug tris ketvirtadalius) – per rugpjūčio mėn. ūgtelėjo neženkliai, t. y. 1,9 mln. litų. Jau keturis mėn. teigiamas būsto paskolų srautas (naujai suteiktų kreditų suma didesnė už grąžinamų) nestebina. Dėl didelės būsto paskolos vertės (atsižvelgiant į namų ūkio pajamas) grąžinimai išdalijami ilgam laikotarpiui: tai reiškia, jog kiekvieną mėn. mokėjimai bankams sąlyginai maži, palyginti su naujai išduotų paskolų verte. Todėl net menkas kreditavimo padidėjimas turi reikšmingos įtakos būsto paskolų portfelio dinamikai.
Lietuvos banko patvirtintos atsakingo skolinimo nuostatos, kuriomis teikdami paskolą turės vadovautis bankai, yra sveikintinos, tačiau jos apribos potencialių banko klientų (ypač jaunų šeimų) galimybes įsigyti nuosavą būstą, nes ne visi sugebės išpildyti būtinas nuosavo įnašo sąlygas. Taigi neturime vilčių, jog būsto paskolų rinkos augimo tempai reikšmingai spartės.
Nors privataus verslo ir gyventojų įsiskolinimai glaudžiai susiję, tai nereiškia, kad būsto paskolų rinkos plėtra stabdo verslo kreditavimą. Kaip tik, pasiskolintos namų ūkių lėšos suteikia papildomą impulsą vidaus vartojimui, tuo pačiu sužadina didesnį įmonių paslaugų, produkcijos poreikį: geresnės verslo perspektyvos skatina investuoti į gamybos plėtrą bei pagrįstai skolintis ir atvirkščiai.
Tad vertinant dabartinę įmonių įsipareigojimų raidą, tenka pažymėti, jog šios paskolos traukiasi ne dėl bankų nenoro skolinti, bet dėl prislopusios jų paklausos. Š. m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos pramoninkų konfederacijos apklausa nurodė, kad daugumos (81 proc.) apdirbamosios pramonės įmonių skolinimosi apetitas nepakito. Dalis respondentų savo veiklą žadėjo finansuoti apyvartinėmis arba pelningai dirbančių motininių bendrovių lėšomis. Nenorą rizikuoti prisiimant papildomų finansinių įsipareigojimų patvirtina ir kiti duomenys: antrąjį ketvirtį investicijos į produktyviąsias gamybos priemones (mašinas, įrengimus ir transporto priemones) šoktelėjo net 65 proc., nors įmonėms buvo suteikta 11 proc. mažiau paskolų nei prieš metus. Itin svarbus veiksnys – neapibrėžtumai ir lėtėjantis ekonomikos augimas euro zonoje – stiprina įmonių atsargumą.
Tuo pat metu pasiūlos pusėje, Lietuvos banko apklausa teigia, kad bankai sušvelnino kreditavimo sąlygas ir toliau ketino jas švelninti. Europos Centrinio Banko politika ilgainiui darosi vis santūresnė: bazinė palūkanų norma bus išlaikyta tokia pati ar net sumažinta. Tačiau euro zonos valstybių nemokumas galėtų iššaldyti tarpbankinę paskolų rinką, tuo pačiu apriboti prieigą prie kredito išteklių ir padidinti skolintų pinigų kainą.
Vytautė Pilipauskaitė
Analitikė
Ekonominių tyrimų padalinys
