2010-01-14 - Po avarinio nusileidimo dar teks paieškoti kranto (MatasM)
Recesija Lietuvoje turėtų baigtis antrąjį 2010 m. pusmetį, tačiau ekonomikos atsigavimo tempai priklausys nuo situacijos eksporto rinkose ir nuo to, kaip valstybei pavyks suvaldyti augančią skolą bei sumažinti mokesčius, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.
Nors antrąjį metų pusmetį matysime ekonomikos augimą, šalies BVP šiais metais apytikriai balansuos ties 2009 metų lygiu. 2010 metais piką pasieks nedarbas, o eksportuotojams palaipsniui atsitiesiant krizės sunkumą toliau jaus į vidaus vartojimą orientuotas verslas. 2011 m. šalies BVP, prognozuojama, paaugs 3 proc. Šios prognozės pateikiamos „Swedbank“ parengtoje Švedijos ir Baltijos valstybių naujausioje makroekonomikos apžvalgoje.
„Jei, vaizdžiai tariant, pirmąjį 2009 metų pusmetį šalis sklendė žemyn laisvuoju kritimu, o nuo rudens avariniu būdu leidžiamės, bet jau su parašiutu, tai šiemet, greičiausiai pavasarį, pagaliau nusileisime. Tiesa, dar ne ant tvirtos žemės, o vandens. Ir čia turėsime du pasirinkimus: plūduriuoti, laukiant kol išneš palankios srovės, arba irtis patiems kranto link“, - sako „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.
Mokesčius sumažinti leistų valdymo reformos ir kontroliuojamas valstybės skolos lygis, o papildomą postūmį verslui duotų mažesnis smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimas
„Swedbank“ analitikai akcentuoja, kad 2010 m. turėtų būti padėti pamatai tolesniam Lietuvos ekonomikos vystymui ir pabrėžia struktūrinių reformų, kurios leistų suvaldyti biudžeto deficitą bei augančią valstybės skolą, būtinumą. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola gali viršyti 40 proc. BVP.
„Pasaulyje šiandien dešimtys pavyzdžių, kai net tokios stabilios šalys kaip Graikija patiria įsiskolinimo krizę. Europos centrinio banko gruodį išleistoje Finansinio stabilumo ataskaitoje akcentuojama grėsmė dėl Europos Sąjungos šalių viešųjų finansų tvarumo ir galimo nemokumo ateityje. Lietuvai būtina įsiklausyti į šias rekomendacijas ir konkrečiais veiksmais pademonstruoti, kaip sugebame valdyti savo išlaidas“, - sako T. Andrejauskas.
Pasak „Swedbank Markets“ vadovo Lietuvoje, būtina, kad 2011 m. pasitiktume su valdomu biudžetu ir kontroliuojama valstybės skola, antraip augančio valstybės įsiskolinimo Damoklo kardas nukirs viltis turėti mažesnius mokesčius ateityje. O nesumažinus mokesčių būtų sunku tikėtis išspręsti problemas, su kuriomis susidursime 2010-aisiais – augančiu nedarbu bei pasyviu vidaus vartojimu. Papildomą postūmį verslui duotų ir mažesnis smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimas. Tai paskatintų konkurenciją, visuomenės verslumą bei, kartu su mažesniais mokesčiais, sudarytų sąlygas naujoms darbo vietoms kurtis.
„Daug kritikuotas 2010 šalies biudžetas turi ir šviesiąją pusę – išoriniu skolinimu finansuojamas deficitas atlieka ekonomikos skatinimo funkciją. Todėl visiškai suprantama, kodėl šiandien valstybė daug skolinasi. Juo labiau, kad bendra Lietuvos skola 2010 m. pabaigoje nesieks Mastrichto kriterijų viršutinės ribos – 60 proc. BVP. Tačiau žinia, kad reikia grąžinti ne tik skolintas lėšas, bet ir palūkanas, o valstybė vis dar išleidžia gerokai daugiau nei surenka. Tokioje situacijoje belieka trys keliai: pirmasis – dar skolintis, antrasis – dar didinti mokesčius ir trečiasis – per reformas mažinti išlaidas, balansuoti biudžetą, grąžinti skolas, mažinti mokesčius ir didinti konkurenciją. Pirmieji du keliai niekur neveda, o trečiasis yra sunkus, bet teisingas. Aišku, dar galima tiesiog nieko nedaryti ir laukti kol viskas savaime išsispręs, tačiau būkim realistais – tokio ekonomikos postūmio, kurį davė įstojimas į Europos Sąjungą, Lietuva ateityje nebegali tikėtis. Šį kartą namų darbus turime atlikti patys“, – sako T. Andrejauskas.
Didžiausi iššūkiai – nedarbas ir pasyvus vartojimas
Banko specialistai prognozuoja, kad vienos svarbiausių problemų, su kuriomis 2010 m. susidurs šalis, bus mažėjantis vidaus vartojimas, kuris kris dar 5 proc., ir augantis nedarbas, šiemet pasieksiantis 16 proc. Taip pat reikia turėti omenyje, kad pastarąjį rodiklį sušvelnins emigracija – jei ne jos poveikis, nedarbo lygio statistinis rodiklis būtų blogesnis.
Apie penktadaliu išaugsiančios elektros kainos įmonėms pabrangins kai kurias pirmo būtinumo prekes, o dėl to nukentės brangesnių prekių ir paslaugų gamintojai bei tiekėjai. Realus darbo užmokestis po mokesčių per 2010 metus dar mažės apie 5 proc., nors jo kritimas turėtų stabilizuotis apie metų vidurį.
„Vartojimo mažėjimą ir toliau skaudžiausiai jaus smulkus ir vidutinis verslas, kuris daugiausiai orientuotas į vidaus rinką. Stipriausias smūgis bus pirmąjį metų ketvirtį, kai pasijus pirmasis pabrangusios elektros ir kuro efektas. Tuo tarpu nedarbas gali sukelti ilgalaikių problemų Lietuvos ekonomikai – nedarbo lygis trečiąjį 2009 m. ketvirtį tarp jaunų žmonių siekė 33 proc., o tai gresia „protų nutekėjimu“ ir būsimomis problemomis valstybinio socialinio draudimo sistemai, ypač jei ji nebus reformuojama“, – sako T. Andrejauskas.
„Swedbank Markets“ vadovo Lietuvoje teigimu, sumažinti mokesčiai suteiktų postūmį Lietuvos ūkiui ir padidintų ilgalaikį šalies ekonomikos konkurencingumą.
„Vienintelis tikras būdas, kuriuo valstybė gali skatinti verslą, yra mažesnis jo reguliavimas ir palanki mokesčių aplinka, visi kiti skatinimo planai, deja, arba yra laikini, arba kosmetiniai“, – sako T. Andrejauskas.
Pasak „Swedbank Markets“ vadovo Lietuvoje, nors pirmoji metų pusė Lietuvoje bus nelengva, antras arba trečias metų ketvirtis mus jau pradžiugins geresne ekonomine statistika.
„Nors gyventojai šią tendenciją pajus ne iš karto, žmonių ir verslo lūkesčiai pradės gerėti – tai suteiks papildomo adrenalino ekonomikai. Būtų džiugu, jei šalies valdžia neliktų šio proceso nuošalyje ir pateiktų papildomų skatinimo priemonių, kurių pagrindinės – mažesni mokesčiai bei smulkaus ir vidutinio verslo de-reguliavimas“, – sako T. Andrejauskas.
Estijoje – euro įvedimas jau 2011 m., Latvijoje – eksporto atsigavimas
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad Estija šiais metais judės euro įvedimo, kuris, planuojama, įvyks 2011 m., link. Numatoma, kad 2010 m. Estijoje ekonomika augs 1,5 proc., o 2011 metais – 4,5 proc.
Kaip ir Lietuva, Estija susidurs su augančio nedarbo problema: nedarbo lygis šiemet, prognozuojama, sieks 14 proc., o 2011 m. – 12 proc. Tačiau vartojimas šalyje 2010 m. kris mažiau nei manyta anksčiau (6 proc. vietoj 9 proc).
„Jau anksčiau buvo minėta, kad Estijos ekonominis ciklas lenkia Lietuvos apytikriai dviem ketvirčiais, todėl natūralu, kad Estijai greičiau pajutus ekonomikos recesiją, ji greičiau iš jos ir išsikapstys“, – sako T. Andrejauskas.
Latvijoje po 18 proc. BVP kritimo 2009 m., šiemet ekonomika, prognozuojama, susitrauks 2-3 proc., o 2011 m. paaugs 2-5 proc. Latvijoje jau stebimas eksporto augimas, tačiau nedarbo lygis kaimyninėje šalyje šiais metais gali pasiekti net 23 proc.
„Latvija kenčia gilesnę recesiją dėl silpniau išvystytos gamybinės bazės, tačiau ilgainiui tai gali tapti akivaizdžia galimybe. Latvija turi ir vieną stiprų panašumą su Lietuva – abiems šalims reikia viešųjų sektorių reformų, nes kaštai yra akivaizdžiai per dideli“, – pastebi „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas.
Komentarai
MatasM
Šnekant apie ekonomikos plėtojimosi scenarijus, tai Swedbank‘as, kaip ir kiti bankai nėra labai kraštutinių pažiūrų (juoda – balta). Bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2010 metais stabilizuosis ir į galą metų parodys augimą. Kalbant procentaliai išsireiškė taip: apžvalgoje parašyta 2010 -2% BVP augimas, bet realiai bankas tikisi nuo -2% iki 0% metinio BVP augimo, tačiau pats „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas nenustebtų, jei BVP 2010 būtų teigiamas :) Taigi, neblogas intervalas gaunasi – nuo -2% iki plius kažkiek :) Pasidarė vietos laviravimui.
Užklausus „kokia tikimybė, kad bus „W“ formos pasaulinės ekonomikos, tuo pačiu ir Lietuvos, plėtojimosi scenarijus, t.y. po dabartinio atsigavimo, seks dar viena banga žemyn“, p. Tomas įvardino, kad viskas priklausys, kaip pavyks pasaulio ekonomikos skatintojams mažinti pinigų injekcijas nesuduodant skaudaus smūgio verslui, pramonei, vartojimui (neturi būti šoko). Procentaliai tokią tikimybę įvertino 30%. Taip pat paminėjo, kad pasaulio centriniai bankai 2010 metais nusiteikę toliau skatinti ekonomikas, tad tuo remiantis, daroma išvada, kad su šiais metais dar bus viskas gerai. O kaip toliau... Per daug nežinomųjų.
Per prezentaciją buvo ne kartą akcentuoti pagrindiniai iššūkiai, kurie laukia Lietuvos 2010 – augantis nedarbas, iš to sekantis mažėjantis vidaus vartojimas ir valstybės viešieji finansai.
Išvertus į lietuvių kalbą – verslas pagrindinius etatų karpymus jau padarė, tad nedarbas augs ne taip agresyviai kaip anksčiau. Toliau mažės atlyginimai, nes kompanijos toliau mažins kaštus, kad išliktų konkurencingos ir sugebėtų pasiūlyti pigesnę prekę. Išaugs komunaliniai, ypač elektros energija, kas pareikalaus didesnę dalį pajamų skirti padidėjusioms sąskaitoms dengti. Iš to seks, kad vartojimas smuks, nes tam skirta pajamų dalis susitrauks. Kompanijos, kurios orientuotos bus tik į vietos rinką, turės toliau karpytis ir visos viltys, kas pristabdys nedarbo augimą, siejamos su kompanijomis, kurios orientuotos į eksportą.
Valstybė privalo atsakingai ne tik skolintis, bet ir skirstyti pasiskolintas lėšas. Nes šios lėšos turi būti skirto ne pravalgymui, o verslo, pramonės, eksporto ir t.t. skatinimui, kas vėliau sukurs papildomas pajamas į Lietuvos biudžetą. Valstybė turi tikrai vietos apsikarpyti – atlyginimų ir etatų mažinimas, pačios valstybės veiklos optimizavimas. Tačiau dėl biurokratinių kliūčių, visas šis procesas neįmanoma, kad būtų vykdomas taip sparčiai kaip mes norėtume.
Pagrindinės galimybės 2010-2012 – verslo ir investicijų skatinimas per mokesčius bei smulkaus ir vidutinio verslo de-reguliaciją.
Kalbant apie galimybes, p. Tomas įvardino, kad verslo skatinimas mokesčių mažinimo pagalba neturėtų būti suprastas tiesiogiai, kad reikia per savaitę priimti nutarimą mažinti mokesčius. Pirma valstybė turi susireguliuoti pas save finansus ir tik po to pamažu mažinti mokesčius, kai matys, kad tai nesukels papildomų problemų, kaip pvz. biudžeto deficito didėjimas, kurį reikės dengti skolinantis. Kas reiškia, kad mes užprogramuojame ateičiai vėl kelti mokesčius, nes nesugebėsime aptarnauti paimtų paskolų einamųjų kaštų (palūkanų mokėjimas + paskolų grąžinimas). Realiai valstybė turi numatyti ekonomikos skatinimo ir plėtojimo planą ne metams į priekį, o 3, 4, 5…
Na ir dar trumpas komentaras – nebuvo paliestas devalvacijos klausimas. Arba visi apako nuo gero p. Tomo pristatymo, arba skaito, kad tai jau nebeaktualu :) Tikėkimės, tikėkimės..
Dėkui Swedbank už kvietimą.