2010-02-08 - Prekybos centrų valdymas. Krizė brandina rinką. (MatasM)
Komercinio prekybos nekilnojamojo turto plėtra ir prekybos centrų valdymas - yra dvi skirtingos verslo rūšis, kurias būtina atskirti. Tai pabrėžė “Ogmios” įmonių grupės ekonomikos direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė, interviu “Žinių radijo” laidoje “Keturi kampai”.
Ekonomikos pakilimo laikotarpiu prekybos centrų plėtra buvo viena iš pelningiausių investicijų. Šiandien ūkio padėtis ir sumažėjęs vartojimas verčia nekilnojamojo turto statytojus, kurie drauge yra ir prekybos centrų valdytojai, keisti požiūrį į šį verslą.
Pasigirsta prekybininkų priekaištai prekybos centrų valdytojams, kad neužtikrinamas pakankamas pirkėjų srautas, dėl to nuomos mokesčiai yra nepagrįstai dideli. “Ir valdytojai ir prekybininkai turėtų suprasti, kad jie sėdi toje pačioje valtyje, todėl ir irtis turi drauge. Natūralu, kad dabar žmonės turi mažiau pinigų, perka mažiau ir racionaliau. Net ir tie, kurie pinigų turi, labiau svarsto, kaip ir kur juos išleisti”, - sakė V. B. Radzevičienė.
Pasak jos, reikėtų keisti požiūrį į komercinio prekybos nekilnojamojo turto valdymą ir labiau domėtis vartotojų poreikiais. Lietuvoje dėl rinkos nebrandumo iki šiol nėra atskirtos dvi visiškai skirtingos veiklos - investavimas į nekilnojamojo turto plėtrą ir prekybos centrų valdymas.
Iki sunkmečio prekybos centrų valdymas buvo suprantamas labai siaurai - kaip plotų juose nuoma. Tačiau gyvenimas privertė pamatyti, jog visų pirma tai yra vartotojų poreikių supratimas. “Prekybos centrų valdytojams labiau turėtų rūpėti ne nuomininkų, bet galutinių vartotojų - pirkėjų interesai. Šiame versle svarbiausia išsiaiškinti, ko nori tas, kuris ateina į prekybos centrą pirkti. Jei jis ras tai, ką nori rasti - iš to laimės ir prekybininkas, ir prekybos centro valdytojas. Reikėtų išsiaiškinti, kam žmogus yra pasirengęs išleisti savo pinigus ir pagal tai koreguoti prekybos centro nuomininkų sudėtį”, - sakė V. B. Radzevičienė.
“Ogmios centro” užsakymu TNS atliktas išsamus vartojimo įpročių tyrimus atskleidė pasikeitusį mūsų požiūrį į daiktus. Žmonės labiau renkasi, neperka šlamšto, o už geras prekes neskuba permokėti. O dideles pajamas gaunantys, kurių kišenėje per mėnesį lieka per 100 mln. litų, mieliau rinktųsi ne vartojimo prekes, bet pojūčius ir įspūdžius - keliautų, mokytųsi, pramogautų.
“Visko atrodo labai daug, kol nepradedi vaikščioti ir ieškoti ko nors konkretaus. Galimybę išgyventi turės tas prekybos centras, kuris atpažins žmonių poreikius, įpročius, gyvenimo filosofiją. Svarbu suprasti, kad žmonės dabar nori gauti kokybišką daiktą už nedidelę, protingą kainą. Jie laukia nuolaidų akcijų ir tik tuomet perka. Jie mano, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas įsigyti gerų daiktų už mažą kainą. Ir yra nusiteikę dar palaukti, jei prekybininkai nesusipras. Prekybininkams ir prekybos centrų valdytojams toks jų laukimas nieko gero nežada”, - prognozuoja specialistė.
Tuo tarpu dauguma prekybininkų mano, kad žmonės dabar perka tik pigius daiktus. Ir klysta. Tūkstančių kv.m. plotų pigių prekių prikimštas parduotuves atsidarę kinai vieną dieną jas uždaro, nes niekas nieko jose neperka.
“Pirmiausia kiekvienam prekybininkui patarčiau peržiūrėti savo asortimentą. Ar jis prekiauja tomis prekėmis, kurioms yra didžiausia paklausa? Paklausti savęs: - “ar tai, ką aš atvežu, yra tai, ko reikia mano pirkėjui?”. Labai juokingas ir regis, savaime suprantamas klausimas, bet retas jį sau iškelia. Dėl to lieka daug prekių likučių, įšaldytų pinigų, o ir vartotojas neranda, ką norėtų pirkti. Mes intensyviai dirbame su savo partneriais, prekybininkais. Peržiūrime jų asortimentą, aiškinamės, kas yra jų vartotojas, kokio amžiaus, kokie jo poreikiai. Ir kviečiame užpildyti savo prekybos plotus tik tuos prekybininkus, kurių prekės ženklas ir asortimentas turi paklausą ir atitinka mūsų koncepciją. Nes prekybininko pirkėjas mums yra svarbesnis už prekybininką. Jei pas jį pirks, jis sugebės sumokėti mums nuomą”, - pasakojo V. B. Radzevičienė.
Prekybinių komercinių nekilnojamojo turto objektų statyba Lietuvoje vyko ne pagal tai, kur ir kokie centrai reikalingi, o pagal tai, kur statytojai gavo sklypą ir turėjo investicinių lėšų. “Todėl tikėtina, kad apie 30 proc. plotų bus užpildyta kokybiškų prekių ženklų parduotuvėmis, prekiaujančiomis paklausiomis prekėmis, o kituose plotuose nuolat keisis nuomininkai. Dėl to vartotojams bus sunku, nes jie neras tų prekių, dėl kurių nuolat lankytųsi viename ar kitame prekybos centre”, - prognozuoja “Ogmios” holdingo ekonomikos direktorė.
