LT EN
Slaptažodžio priminimas Registracija

Straipsniai

2016-07-29 - SEB banko analitikų makrokomentaras: „Spartesnio augimo perspektyva tampa abejotina" (MatasM)


Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 2 procentais. Dar vienas neprastas ketvirtis, atsižvelgiant į toli gražu ne geriausius laikus išgyvenančią pasaulio ir Europos Sąjungos ekonomiką. Visgi susidaro įspūdis, kad šalies ūkis nuspaudė akseleratorių iki dugno, todėl BVP plėtros spartėjimo perspektyva artimiausiais metais ir ypač 2017 metais nebeatrodo savaime suprantama.

Pasaulio ekonomika – snaudulio būsenoje

Kai kurie ekonomistai ir investuotojai pabrėžia, kad pigių pinigų politika ir kiekybinis skatinimas padidino finansinių bei nekilnojamojo turto „burbulų“ formavimosi grėsmę, kuri, centriniams bankams pradėjus kelti palūkanų normas arba kilus panikai rinkoje, gali virsti savaiminiu makroekonominio nestabilumo šaltiniu. Mums realesnis atrodo kitas variantas, kad globalinė ekonomika taip ir nepabus iš pusiau snaudulio būsenos dar artimiausius keletą metų. Sunkoka 2012-2016 metų laikotarpį vadinti verslo ciklo pakilimo stadija, kadangi kuklus galingiausių pasaulio valstybių BVP augimas buvo pasiektas vartojant stiprų pinigų politikos „dopingą“. Be jo ekonominė plėtra ne tik būtų buvusi lėtesnė, bet kai kuriuose regionuose, pirmiausia ES, būtų įsiliepsnojusi skolų ir bankų sistemos krizė.

Beveik neliko prošvaisčių, kad netrukus bus galima pereiti prie neutralesnės pinigų politikos. „Brexit“ scenarijus, silpnas investicinis procesas, geopolitinis neapibrėžtumas verčia centrinius bankus užmerkti akis prieš teorinius postulatus ir toliau skatinti ekonomiką pinigų injekcijomis bei palūkanų normų mažinimu. Tai stumia ne artyn, o tolyn nuo monetarinės pusiausvyros. Nors JAV Federalinis atsargų bankas jau senokai planavo griežtinti pinigų politiką, šis sprendimas nuolat atidedamas dėl anksčiau minėtųjų priežasčių.

Įveikusiam iššūkius verslui – augimo lubos

Lietuvos verslas gana sėkmingai susitvarkė su Rusijos importo sankcijomis ir šios šalies ekonomikos nuosmukio keliamomis grėsmėmis, tačiau alternatyviose eksporto rinkose greitai pamatė natūralias augimo lubas. 2016 metų sausio – gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, šalies eksportas sumažėjo 1,3 proc., importas – 4,9 proc. Tiesa, šį sumažėjimą lėmė naftos produktų eksporto susitraukimas, kurį savo ruožtu išprovokavo naftos kainų kritimas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 2,2 proc., be mineralinių produktų – išaugo 4,9 proc. Deja, šis nuosaikus padidėjimas nuo žemos palyginamosios bazės tikrai nėra tas ilgai lauktas šuolis, kuris galėtų smarkiai paspartinti Lietuvos BVP plėtrą.

Nenuostabu, kad ir pramonės veiklos rodikliai buvo patenkinami, tačiau ne daugiau. Šių metų sausio-birželio mėnesiais pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 2,3 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką), apdirbamosios pramonės, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą - 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Energetikos sektorius, atsižvelgus į darbo dienų skaičiaus įtaką, iš esmės trypčiojo vietoje – 0,5 proc. metinis padidėjimas.

Vidaus rinka – plėtros variklis

Kol kas mūsų ekonomikai padeda augti tvirta vidaus rinkos padėtis. Pastaraisiais metais mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių perkamajai galiai stiprinti pasitarnavo keletas sprendimų kelti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Darbo jėgos deficitas darbo rinkoje lėmė spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą. Nors Seimo rinkimams besirengiančių partijų programos mirga pažadų dar sparčiau didinti MMA ateinančią kadenciją, besąlygiškai tikėti jais neverta. Jau kurį laiką šalies prekių konkurencingumas mažėjo dėl augančių vienetinių darbo užmokesčio sąnaudų, kadangi darbo užmokesčio kilimas smarkiai pranoko darbo našumo didėjimo tempą. Didėjančią darbo jėgos kainą diktuoja darbo rinka, todėl verslininkai gali mėginti perkelti didėjančias sąnaudas į savo prekių kainą, nesvarbu, ar prekiaujama šalyje, ar užsienyje. Jei dėl intensyvios konkurencijos to padaryti neįmanoma, lieka vienintelis būdas – investuoti į technologijas, didinančias darbo našumą ir gamybos efektyvumą.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda



Peržiūrų skaičius: 3794
- 0

Apklausa

Kaip keisis būsto kainos didžiuosiuose miestuose 2016?
Kils daugiau nei 5% (0%)
Kils iki 5% (33.33%)
Nesikeis (0%)
Kris iki 5% (33.33%)
Kris daugiau nei 5% (0%)
Neturiu nuomonės (33.33%)

Viso balsavo: 3
Visos apklausos

Dienoraščiai

05-26 01:56 MatasM
NTzemelapis.lt...
02-06 21:51 MatasM
LNTPA konferencija - a...
01-14 08:43 MatasM
2014 pradžia...
12-11 12:33 MatasM
Naujas verslo centrų b...
03-25 08:30 MatasM
JAV nekilnojamojo turt...

(c) UAB "NT spekuliantai"                             Tinklalapio taisyklės Kontaktai

Sprendimas: adme
CMS: easywebmanager