2013-12-12 - SEB „Namų ūkių finansinio turto barometras“: pragiedrulius finansų padangėje mato ir statistikai, ir gyventojai (MatasM)
Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai gerėjo: vidutinis darbo užmokestis didėjo, o vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis šiek tiek atpigo. Gyventojų apklausų rezultatai ir namų ūkių finansinė elgsena rodo, kad namų ūkiai kuria optimistiškesnius ateities planus — yra labiau linkę leisti pinigus vartojimo poreikiams, šiek tiek drąsiau skolinasi, dažniau sudaro ilgalaikio taupymo sutartis ir skiria tam daugiau pinigų. Artimiausiu laiku nelaukiama kainų didėjimo, o pajamų augimo tendencijos tęsis ir toliau. Didėjant pajamoms, namų ūkiai galės sukaupti trūkstamą pinigų atsargą, stabilesnių pajamų lūkesčiai pamažu drąsins gyventojus, ketinančius imti naujas paskolas, — teigiama SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Kasdieninių finansų aplinka gerėja ir toliau gerės
Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai, rodantys namų ūkių finansinę padėtį, ir toliau gerėjo. Namų ūkių pajamos didėjo ir dėl mažėjančio nedarbo bei didėjančio dirbančiųjų skaičiaus, ir dėl didesnio vidutinio darbo užmokesčio. Perkamoji dirbančiųjų galia augo dar daugiau, nes trečią ketvirtį, palyginti su antru, vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kaina sumažėjo 0,49 procento. „Panašu, kad padėties pagerėjimą registruoja ne tik statistikai, bet pradeda jausti ir gyventojai. Ir vartotojų nuomonių tyrimų rezultatai, ir finansinio turto ir įsipareigojimų pokyčiai rodo, kad gyventojai pastebi, jog finansinė padėtis gerėja“, — sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių finansinis turtas beveik liovėsi didėti. Per liepos—rugsėjo mėnesius daugiau padidėjo tik lėšų, sukauptų pagal gyvybės draudimo sutartis ir antros pakopos pensijų fonduose (atitinkamai 84 mln., arba 3,7 proc., ir 218 mln. litų, arba 4,4 proc.). Taip pat liovėsi mažėti paskolų portfelis. „Didesnes pajamas gaunantys ir besitikintys stabilių pajamų ateityje namų ūkiai labiau buvo linkę ne taupyti, o leisti pinigus vartojimo reikmėms, taip pat šiek tiek drąsiau skolinosi, o norintys taupyti ilgą laiką ir išsaugoti turto vertę dažniau rinkosi taupyti pagal gyvybės draudimo sutartis“, — teigia J. Varanauskienė.
Prasidėjęs šildymo sezonas tradiciškai turėtų šiek tiek sugadinti namų ūkių nuotaiką. Tačiau, remiantis rinkos reguliuotojo — Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos — prognozėmis, vidutiniškai šį šildymo sezoną kaina už šildymą turėtų būti 6,6 proc. mažesnė, o nuo sausio laukiama ir mažesnių elektros ir gamtinių dujų kainų. Taip pat yra žinių apie tai, kad nuo sausio mėnesio turėtų padidėti ir dalies namų ūkių pajamos. Jos turėtų augti ne tik dėl gerėjančios ekonominės padėties, bet ir dėl pajamų mokesčio pakeitimų. Pasak ekspertės, dviejų suaugusiųjų, gaunančių vidutinį darbo užmokestį, auginančių porą vaikų ir gyvenančių mieste, lėšos, išskaičiavus būtinąsias išlaidas, šaltuoju metų laiku turėtų padidėti bent 71 litu per mėnesį: 34 litais dėl mažesnio pajamų mokesčio ir 37 litais dėl mažesnių energijos kainų.
Didėjant pajamoms, taupančiųjų skaičius didės
Mažiausiai rizikingų trumpalaikių taupymo priemonių — terminuotųjų indėlių — grąža tapo itin maža. „Atliekamų lėšų turintys gyventojai vis dažniau svarsto, ar ne išmintingiau būtų išleisti pinigus vartojimo reikmėms užuot taupius, nes palūkanos vis dar per mažos, kad būtų galima laikyti pinigus terminuotųjų indėlių sąskaitos“, — sako šeimos finansų ekspertė.
Kaip rodo makroekonomikos prognozės, ekonominė aplinka artimiausiu laiku blogėti neturėtų. Vadinasi, namų ūkiai galės mažiau nerimauti dėl pajamų. Vis tik, remiantis Statistikos departamento pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2012 metais daugiau negu pusė (60 proc.) respondentų teigė negalintys padengti 700 litų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.
Pasak J. Varanauskienės, finansinis saugumas — dažniausiai minimas namų ūkių taupymo tikslas. Šiuo atveju palūkanų už santaupas dydis nėra lemiamas priimant sprendimą taupyti ar netaupyti, bet yra svarbus renkantis taupymo priemonę. Atsisakę terminuotųjų indėlių, namų ūkiai, kuriems svarbus finansinis saugumas artimiausiu laiku, lėšas kaups ir laikys neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba namuose.
Būsto paskolų rinka pamažu atsigauna, vartojimo paskolų rinkos spartesnio augimo laukiama kitąmet
Bendras gyventojų paskolų portfelis trečią ketvirtį šiek tiek ūgtelėjo. Būsto paskolų rinka atsigauna sparčiau. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių sudarytų būsto paskolų sutarčių vertė yra 455 mln. litų, arba 40 proc. didesnė negu sudarytų pernai tą patį laikotarpį. Per tą patį laikotarpį sudarytų naujų vartojimo paskolų sutarčių vertė yra 42 mln. litų, arba 10 proc. didesnė negu prieš metus. „Gerėjanti makroekonominė aplinka padrąsins gyventojus, mąstančius imti būsto paskolą. Kartu su būsto paskolomis pradeda daugėti ir vartojimo paskolų“, — sako J. Varanauskienė. Vis dėlto, pasak ekspertės, nereikėtų pamiršti, kad namų ūkių jautrumas laukiamiems ir nelaukiamiems finansinių aplinkybių pokyčiams yra nevienodas. „Jautresni namų ūkiai — tai tokie, kurie neturi santaupų, tačiau jau turi įsipareigojimų, kuriuose daugiau išlaikytinių ir mažiau pajamas uždirbančių asmenų. Tokie namų ūkiai turėtų labiau rūpintis savo finansiniu saugumu ir neužsikrauti įsipareigojimų, kurie taptų našta ir mažintų vartojimo galimybes ateityje“, — perspėja šeimos finansų ekspertė.
