2014-04-11 - Standard&Poor’s iškėlė Lietuvą į A lygą! (MatasM)
Tarptautinė kredito reitingų agentūra Standard&Poor‘s šiandien kilstelėjo Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net per du laiptelius aukštyn – nuo BBB iki A-. Tokio įspūdingo šuolio dar nėra buvę Lietuvos istorijoje, o naujai suteiktas reitingas A- perkelia Lietuvą į naują – stiprių ir patikimų žaidėjų – lygą.
Ką šis Standard&Poor’s sprendimas reiškia Lietuvai šiandien?
Visų pirma, tai yra rimtas pripažinimas, kad Lietuvos ekonominė politika ir pati ūkio raida yra teisingame kelyje. Konstruktyvūs fiskaliniai pastarųjų metų sprendimai davė vaisių: biudžeto deficito lygis patogiai telpa į Mastrichto rėmus, o valdžios skola per metus netgi šiek tiek sumenko. Tam didelės įtakos turėjo bendra makroekonominė konjunktūra – eksportuojančių sektorių sėkmė pastaraisiais metais ir spartėjantis vidaus paklausos (tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų) atsigavimas atsispindėjo tiek valdžios sektoriaus finansų pajamų eilutėse, tiek darbo rinkos tendencijose, tiek besikeičiančiuose gyventojų lūkesčiuose ir elgsenoje.
Antra, šis puikus Standard&Poor’s pažymys Lietuvai tiesiogiai paveiks valdžios sektoriaus skolos refinansavimo kaštus. Didėja Lietuvos skolos vertybinių popierių patikimumas ir patrauklumas finansų rinkose, o augant jų paklausai, stebėsime ir tolesnį Lietuvos vertybinių popierių kainos augimą ir pajamingumų mažėjimą. Tiesa, tarptautinių finansų rinkų dalyviai jau kuris laikas buvo įskaičiavę nemažą dalį šių Standard&Poor’s įvardintų teigiamų veiksnių, nes pastaruoju metu Lietuvos ilgalaikių vertybinių popierių pajamingumai fiksavo vis naujas istorines žemumas. Šis Standard&Poor’s reitingas tarsi patvirtino jų vertinimus. Tad galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos skolinimosi kaina tarptautinėse finansų rinkose ir skolos aptarnavimo našta valdžios sektoriaus finansams mažės ir toliau.
Trečia, būtina paminėti ir kertinę priežastį, kodėl Lietuva atsidūrė tarptautinių reitingų agentūrų dėmesio centre. Tai – Lietuvos siekis ir vis didėjantys šansai prisijungti prie Eurozonos jau nuo 2015 m. sausio 1 d. ir pakeisti litą bendra pinigų sąjungos valiuta.
Objektyviai vertinant, Lietuvai nebėra jokių techninių kliūčių įsivesti eurą. Visi Lietuvos rodmenys šiuo metu su patogia atsarga lindi po Mastrichto kriterijų lubomis ir nepanašu, kad ateinančiais mėnesiais situacija galėtų pasikeisti. Belieka sulaukti egzamino dienos ir Europos viršūnių politinio sprendimo. Tad apibendrinant galima teigti, kad euro įvedimo „vaisius“ jau skiname jo dar net neįsivedę. Tai, tam tikra prasme, akivaizdus argumentas polemikoje su euroskeptikais.
Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
Ekonominių tyrimų departamentas
Komentarai
MatasM