2011-10-03 - Tiesioginės užsienio investicijos toliau auga (MatasM)
Pastaruoju metu neretai skambantys džiaugsmingi pranešimai apie į Lietuvą pritrauktus vis naujus užsienio investuotojus atsispindi ir naujausioje Lietuvos centrinio banko pateikiamoje statistinėje informacijoje. Antrąjį 2011 m. ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų ir buvo penktadaliu didesnis nei per pirmuosius tris metų mėnesius bei 1,5 mlrd. didesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį, kuomet užfiksuotas investicijų nutekėjimas.
Visgi rezultatai nėra tokie geri, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, mat augimą lėmė 1,2 mlrd. litų siekusios kito kapitalo įplaukos (daugiausiai iš tiesioginių investuotojų gautos paskolos), o produktyvumą labiausiai didinančios investicijos į akcinį kapitalą antrąjį ketvirtį tesiekė 150 mln. litų.
Kone visos daugiausiai antrąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvoje investavusios Lenkijos lėšos tenka naftos perdirbėjui Orlen Lietuva, o didžiąją dalį iš Švedijos Lietuvoje investuotų 680 mln. litų sudaro koncerno IKEA investicijos į mūsų šalies baldų gamintojus. Pasikeitus banko DnB NORD savininkams, Lietuvoje per pusę sumažėjo sukauptosios Danijos TUI, atitinkamai iki 1,9 mlrd. litų išaugo sukauptosios Norvegijos TUI.
Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų duomenis, įdomu palyginti Lietuvos pasiekimus su panašiomis valstybėmis, mat kapitalas plaukia ten, kur verslui sąlygos patraukliausios – jei viena šalis laimi, kita neišvengiamai pralaimi. Lietuvoje vienam gyventojui 2010 m. pabaigoje teko 3,1 tūkst. eurų sukauptų TUI, Lenkijoje ir Latvijoje šis rodiklis viršijo 3,5 tūkst. eurų. Estija savo ruožtu yra stipriai išsiveržusi į priekį, joje vienam asmeniui 2010 m. pabaigoje teko 9,2 tūkst. eurų sukauptųjų TUI.
Daugiau TUI pritraukti trukdo ne itin verslui Lietuvoje palankios sąlygos. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, nepaisant šiokio tokio progreso, reguliavimo našta mūsų šalyje išlieka itin sunki (pagal šį kriterijų Lietuva užima 111 vietą iš 142 pasaulio valstybių). Latvijoje ji gerokai lengvesnė (68), o Estija pagal šį rodiklį yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje (14). Nors mokesčiai Lietuvoje nėra išskirtinai dideli, mokestinė sistema yra paini ir sudėtinga, tai tikrai mažina šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Antimonopolinis reguliavimas bei viešųjų pirkimų skaidrumas taip pat nėra stipriosios Lietuvos pusės. Apibendrinant, pagal sąlygas verslui pranokstame Latviją, tačiau Estija ir Lenkija Lietuvą pastebimai lenkia, atsiliekame ir nuo tokių valstybių kaip Čekija ar Slovėnija. Lietuva tebegali džiaugtis gerai išvystyta transporto (išskyrus oro transportą) bei telekomunikacijų infrastruktūra, nebrangia ir gerai išsilavinusia darbo jėga, tačiau pastarąją nepaliaujamai sekina neatslūgstanti emigracija.
Kol kas užsienio investicijų apimtys Lietuvoje nėra tokio masto, kad darytų reikšmingą poveikį makroekonominei raidai. Tačiau užsienio investuotojų dėmesys mūsų šaliai pastaruoju metu padidėjo: jei vyriausybė ir toliau atkakliai įgyvendins verslo sąlygas Lietuvoje gerinančias priemones, ateityje galima tikėtis vis stambesnių TUI apimčių.
Mindaugas Jurgelis
DnB NORD banko analitikas
