2011-01-27 - “Uus Maa” nekilnojamasis turtas – loftų pavojai ir galimybės (MatasM)
Loftų tema šiuo metu ypač populiarėja - žinoma, nuomonės vis dar labai išsiskiria - vieniems tai ideali vieta gyventi ir dirbti – kitiems - tai neiaškių menininkų “namai“. Tačiau didėjanti pasiūla, bei žinoma, tokių patalpų paklausa, verčia susimąstyti – ar visus minusus pastebime, perkant loftus.
Kaip teigia, “Uus Maa Lithuania” vyresnioji nekilnojamojo turto brokerė, Edita Jurgelaitytė: žmogus perkantis pirmąjį būstą, ar tiesiog nesusidūręs su nekilnojamojo turto specifika, dažnai net nesusimąsto, kad puikiai įrengtas BUTAS, tiesiog esantis tarp gamybinių pastatų, retu atveju oficialiai gali būti pavadintas - „Gyvenamosiomis patalpomis“. Ir dažniausia loftų paskirtis (kuri kartais netgi negali būti pakeista) yra kūrybinės dirbtuvės arba gamybinės patalpos. Oficiali patalpų paskirtis jūsų pasirinkimui ir gyvenimo kokybei gal ir neturėtų įtakos, jeigu ne keletas svarbių niuansų. Pirmiausia - tokiems “butams“ pirkti bankai finansuoja tik apie 60% nuo būsimo pirkinio vertės. Banko finansuojama suma dažnai būna mažesnė dar ir dėl to, kad turto vertintojai negali kūrybinių dirbtuvių ar gamybinių patalpų vertinti taip kaip įprastų butų, parduodamų tame pačiame rajone. Vertintojai šiuo atveju neatsižvelgia į savininkų investicijas pritaikant komercinės paskirties patalpas gyvenimui, todėl pirkėjas neretai patenka į keblią padėtį, nes negali gauti norimų kreditavimo sąlygų dėl nepalankaus turto vertinimo.
Nors prognozuojama, jog turto mokestis ateityje turėtų būti taikomas visam nekilnojamajam turtui, vis dėl to gamybai ar kitai komercinei veiklai skirtos patalpos turėtų būti apmokestinamos didesniu tarifu. Šiuo metu mokestis gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui netaikomas. O gyvenantiems kitos paskirties patalpose, jis skaičiuojamas nuo turto mokestinės vertės, apskaičiuotos masinio vertinimo būdu.
Naujos statybos būstas labai dažnai pirkėjų kritikuojamas dėl nekokybiškos garso izoliacijos. Todėl natūralu, kad dauguma pirkėjų nori gerenės kokybės garso izoliacijos, kurią tikisi gauti, jeigu bute būtų mūrinės sienos. Šiuo atžvilgiu loftai turi pranašumą – jų vidinės pertvaros visada būna mūrinės. Todėl pirkėjai tikisi, kad jos yra ilgaamžiškos ir garso izoliacija lofte bus kur kas geresnė negu kituose naujos statybos projektuose. Tačiau to negalima pasakyti apie išorinių sienų šilumos izoliaciją, nes projektuojant pastatatus, kuriuose yra įsikūrę loftai, nebuvo atsižvelgta į tai, kad kada nors čia bus gyvenama. Nors dabar vis daugiau loftų yra parduodami pilnai renovuoti (numatyti fasado apšiltinimo darbai). Tačiau reikia turėti omenyje, kad nusipirkus loftą su daline apdaila, gali tekti skirti lėšų šilumos izoliacijos pagerinimui.
Šiuo metu loftuose deja, niekur nėra specialiai įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, kuriose mažamečiai galėtų žaisti. Vaizdai pro loftų langus taip pat dažnai neprimena gerai sutvarkyto kiemo, tačiau aktyvios loftų bendruomenės ieško išeičių - vieni kuriasi terasas ant stogo, kiti planuoja ateityje sutvarkyti aplinką bei įrengti vaikų žaidimo aikšteles.
“Uus Maa Lithuania” vyresnioji nekilnojamojo turto brokerė Edita Jurgelaitytė sako, kad: nepaisant visų minusų, kurie tyko būsimų loftų pirkėjų vis dėlto loftai susilaukia didelio susidomėjimo. Tikrai ne visuose loftuose galima aptikti aukščiau išvardintus nepatogumus, tačiau perkant netradicinį būstą vertėtų pasitarti su specialistais bei pasiruošti galimoms papildomoms išlaidoms ateityje.
