2012-06-28 - Valdžios kišimasis į žemės pardavimo procesą tolygus grįžimui prie sovietinių kolūkių (MatasM)
Teisingas pirmumo teisę įsigyti turinčių asmenų eiliškumas, griežtesnės mokestinės sankcijos už dirvonuojančią ir nenaudojamą žemę, valdžios susilaikymas tapti ūkininke bei teisingos, t. y. laisvos, rinkos sąlygos. Tai yra esminiai veiksniai siekiant užkirsti spekuliacijas žemės ūkio paskirties žeme. Tokios nuomonės yra nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Vytas Zabilius .
„Ieškant veiksmingų sprendimų šiam klausimui spręsti, visų pirma, Vyriausybei reiktų eliminuoti save iš pirmumo teisę turinčių pirkėjų sąrašo bei atsisakyti ambicijų tapti, vaizdžiai tariant, ūkininke. Nes priešingu atveju, gauname paralelę su sovietinių kolūkių laikais. Šiuo atveju, valdžios bandymas tapti rinkos dalyve sumažina konkurencinius privalumus, dėl ko labiausiai nukenčia parduodamos žemės savininkas“, - kalba V. Zabilius, pridurdamas, kad valstybė ir taip turi užtektinai darbo, tvarkant jau turimą žemę. „Kai rinka yra laisva – nebūna jokių spekuliacijų, nes mokama racionali rinkos kaina. Na, o spekuliantai... ir laimi, ir pralaimi“.
Efektyvus ir apčiuopiamas Vyriausybės indėlis kovoje su spekuliacijomis žemės ūkio paskirties žeme būtų dar griežtesnės mokestinės sankcijos dirvonuojančių ir nenaudojamų sklypų savininkams. „Be to, kitais metais įsigalios tvarka, kai dirvonuojančios ir nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės savininkams bus taikomas 0,01 iki 4 proc. mokestis, kuris bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinę žemės rinkos vertę . Dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, apskaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę. Taigi, dirvonuojančios žemės savininkams galės būti taikomas maksimalus – 4 proc. koeficientas, (o ūkininkams – ne didesnis nei 1,5 proc.). Didelė tikimybė, kad tai turėtų apmažinti tiek spekuliacijų, tiek ir nedirbamos žemės mastą“, - teigia Ober-Haus“ vadovas V. Zabilius.
Žemės pirkimo pirmenybė pirmiausia turėtų būti suteikiama bendrasavininkiui, toliau – gretimų sklypų savininkams ir galiausiai - nuomojantiems ir dirbantiems žemės ūkininkams ir bendrovėms. Tokios nuomonės NT ekspertas. V. Zabilius priduria, kad spekuliacijos sumažėtų, jei įstatyminėje bazėje būtų užlopytas ir dar vienas lopas: „Giminystės ir akciniai ryšiai. Šiuo metu yra taikomas 500 ha žemės valdos dydžio limitas. Dabar įsivaizduokime, kad aš turiu 500 ha, mano sūnus tiek pat, dukra, mama ir t.t. Ir ką gi mes turime? Grupę, susaistytą giminystės ryšiais, kuri valdo didžiulį žemės plotą. Dažniausiai tokios monopolijos ir kuriamos spekuliatyviais tikslais. Todėl Vyriausybei vertėtų teisiškai reglamentuoti galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemę giminystės ir akciniais saitais susaistytiems asmenims“, - teigia Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
Vytas Zabilius
UAB „OBER-HAUS“ generalinis direktorius
