2015-03-17 - 2014 m. pabaigoje Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti nuosavą būstą toliau didėjo (MatasM)
Paskutinį 2014 m. ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,1 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone – tai 1,3 kv. m daugiau negu 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir 0,8 kv. m daugiau negu 2013 m. ketvirtą ketvirtį, rodo SEB banko atlikti skaičiavimai.
„Vilniečių galimybes įsigyti nuosavą būstą didino augantis realusis darbo užmokestis, mažėjusios būsto paskolų palūkanos, o paskutinį ketvirtį – ir šiek tiek sumažėjusios butų kainos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2014 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, realusis darbo užmokestis buvo 5,7 proc., o palyginti su trečiu 2014 m. ketvirčiu – 2,3 proc. didesnis. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per metus būsto paskolų eurais palūkanų norma sumažėjo 0,31 proc. punkto, o ketvirtą 2014 m. ketvirtį, palyginti su trečiu, - 0,18 procentinio punkto ir pasiekė žemiausią žinomą ribą – 2,06 procento. Remiantis bendrovės „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ duomenimis, per metus butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 5,1 proc., bet ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu, sumažėjo 0,5 procento“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.
Visgi, remiantis SEB bankų Baltijos šalyse skaičiavimais, vilniečio įperkamas būsto plotas išlieka mažiausias iš visų trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų. Būsto paskolų palūkanos mažėjo, o realusis darbo užmokestis didėjo ir Latvijoje, ir Estijoje. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos gyventojai ketvirtą šių metų ketvirtį galėjo nusipirkti 52,1 kv. m ploto standartinį senos statybos būstą Rygos, o Estijos – 43,5 kv. m būstą Talino miegamuosiuose rajonuose.
Pasak J. Varanauskienės, didesnės galimybės įsigyti būstą nesuaktyvino būsto rinkos metų pabaigoje. Remiantis Registrų centro duomenimis, butų perleidimo sandorių skaičius šalyje ketvirtą ketvirtį buvo 5,1 proc., individualių namų – 0,7 proc. mažesnis negu trečią ketvirtį. UAB „Būsto paskolų draudimas“ duomenys rodo, kad naujų būsto paskolų sutarčių skaičius ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu, sumažėjo 6,9 procento. „Iš dalies šį būstų pirkimo sulėtėjimą lėmė sezoniškumas: metų pabaigoje yra įprasta, kad mažiau perkama būstų, sumažėja naujų būsto paskolų. Kitas mažesnį aktyvumą galėjęs nulemti veiksnys – išblėsę lūkesčiai, kad dėl euro įvedimo turi išaugti būsto kainos“, – sakė J. Varanauskienė.
SEB banko būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Jis rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.
