2011-08-25 - Verslas kloja pamatus būsimai ūkio plėtrai (MatasM)
Kaip ir tikėtasi, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, įmonės ženkliai – net 21 proc. padidino investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą. Nuo praėjusių metų sparčiai augusi pramonės produkcijos paklausa eksporto rinkose, reikšmingai pagerėję įmonių pelningumo rodikliai sudarė prielaidas įspūdingam materialinių investicijų šuoliui.
Lietuvos ūkio konkurencingumui ypač svarbios investicijos į produktyviąsias gamybos priemones (mašinas, įrengimus ir transporto priemones). Pramonei augant dviženkliais tempais, eksporto apimtims pasiekus neregėtas aukštumas ir kone dešimt metų esant silpniems įmonių investicijų rodikliams, įmonių gamybos priemonių išnaudojimas priartėjo prie maksimumo. Tai patvirtina ir verslo tendencijų tyrimo rezultatai pramonėje - liepos mėn. net 82 proc. įmonių vadovų nurodė pakankamus ar per menkus gamybinius pajėgumus.
Nepaisant šios paskirties materialinių investicijų apimties atšokimo nuo žemos praėjusių metų palyginamosios bazės, graudus vaizdas iškyla, lyginant Lietuvos rodiklį su kitomis ES narėmis. Nacionalinių sąskaitų duomenimis, išlaidos gamybos priemonėms pernai tesudarė 4,5 proc. BVP – ženkliai mažiau nei daugumoje naujųjų ES narių: kaimyninės Latvijos rodiklis viršijo 9 proc., Estijos – siekė 7,6 proc., ES vidurkis buvo 6,6 proc. Net penktadaliu ūgtelėjusios investicijos š.m. antrąjį ketvirtį šio rodiklio ženkliai nepagerino. Dabartinis žemas investicijų lygis kelia grėsmę darbo našumo augimui, kuris yra būtinas siekiant sparčios ūkio plėtros, nes dėl pakilusios emigracijos bangos vėl ima jaustis struktūrinis darbuotojų stygius.
Investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą atspindi statybos darbų aktyvumą. Tokie projektai dažnai finansuojami valstybės ar ES paramos lėšomis: kaip antai, parengiamieji Europos vyrų krepšinio čempionato darbai, kelių ir gatvių tiesimo ir remonto darbai.
Investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą augo, tačiau praėjusį ketvirtį įmonėms suteikta 11 proc. mažiau paskolų nei prieš metus. Lietuvos pramoninkų konfederacijos apklausa nurodo nepakisiantį daugumos apdirbamosios pramonės įmonių skolinimosi poreikį ir šį ketvirtį, nors, Lietuvos banko apklausos duomenimis (skelbta antrojo ketvirčio pradžioje), bankai sušvelnino kreditavimo sąlygas ir toliau ketino jas švelninti. Neramumai ir lėtėjantis ekonomikos augimas euro zonoje, veikiausiai privers ECB išlaikyti žemą palūkanų normą dar kurį laiką. Verta pažymėti, jog šalia tokių skolinimosi sąlygų, trūktų palankesnės Vyriausybės politikos ir ekonominės aplinkos – kad būtų skatinamos ne tik užsienio, bet ir vietinės investicijos.
Vytautė Pilipauskaitė
Analitikė
